Ketvirtadienį Telšiuose lankėsi sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. Svečias apžiūrėjo Luokės, Viešvėnų, Tryškių ambulatorijas, užsuko į „Šeimos centrą“, susitiko su gydytojais, aptarė Visuomenės sveikatos centro pertvarkos gaires.
Viceministras A. Klišonis medikams atvežė gerų naujienų. Viena tokių – nuo sausio 1 dienos pirminių sveikatos priežiūros centrų finansavimas bus daugmaž toks, koks buvo prieš krizę. „Finansavimas skiriamas pagal balus. Prieš krizę 1 balas buvo lygus 1 Lt, per krizę – 0,89 Lt, dabar bus iki 0,95 Lt. Atsiskaityta ir už virškvotines paslaugas. Tai ženklai, iš kurių galime daryti išvadą, kad sveikatos sistema pamažu atsigauna“, – nuo teigiamų pokyčių pokalbį su žurnalistais pradėjo A. Klišonis.
Dar viena naujiena: „Anksčiau ligoniams, kurie gydėsi stacionare, negalėjo būti išrašoma kompensuojamųjų vaistų, dabar tvarka pasikeitė – ligoniams nebereikės pirkti nuolat vartojamų vaistų.“
Svečias pasidžiaugė, kad Telšių rajone yra gydymo įstaigų, kurios dalyvavo modernizavimo programoje ir dėl to yra gerokai atnaujintos. Tačiau, anot A. Klišonio, yra programų, kurios juda vangiai, ypač profilaktikos.
A. Klišonis pastebėjo, kad dar yra sričių, kurias galima tobulinti – sudėtinga šeimos gydytojams dirbti, kai jiems priklauso apie 2 tūkst. ligonių.
„Tiesa, Telšiuose gripo epidemija dar nebuvo paskelbta, bet tuo laikotarpiu yra priimtas sprendimas – pas gydytoją galima ir neiti – nedarbingumo pažymėjimas išduodamas elektroniniu būdu, bet per 3 dienas pas gydytoją reikia nuvykti. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išsprendė dar vieną problemą – norint jį užbaigti, nebūtina eiti pas gydytoją“, – pažanga džiaugėsi sveikatos apsaugos viceministras.
Iš esmės sveikatos sistemos reformą gerai vertinantis viceministras apgailestavo, kad dar vis sulaukiama nusiskundimų iš ligonių: „Šeimos gydytojų darbo krūvis yra per didelis, bet tai galima išspręsti, jeigu Telšių rajono savivaldybė, kuri yra tiesiogiai atsakinga už sveikatos priežiūrą, deramai spręs tolygų gydytojų paskirstymą, didins finansinę motyvaciją, kad atvyktų dirbti daugiau jaunų gydytojų ir pan. Daug paprasčiau būtų tiek gydytojams, tiek ligoniams, jeigu tarp I ir II lygio gydymo būtų operatyviai dalijamasi informacija. Šeimos gydytojas turėtų valdyti informaciją apie laisvas vietas visose šalies gydymo įstaigose, jeigu jo pacientui reikalinga specialisto konsultacija. Tuomet ligoniui nereikėtų ilgai laukti ar pačiam blaškytis ieškant, kas greičiau priims. Elektroninė sistema turėtų išspręsti ir eilių klausimą. Pacientas atvyktų tada, kada gydytojas jį galėtų priimti. Nors pastebėjau, kad eilėse dažniausiai sėdi tie žmonės, kurie gyvena atokiau nuo gydymo įstaigų – autobusas iš kaimo atvyksta, tarkime, 9 val., o pas gydytoją žmogui reikia tik 12 val. Tuomet jis ir sėdi prie gydytojo durų, sudarydamas įspūdį, kad eilės ilgos ir pan.“
Pacientai turėtų užmegzti glaudesnį ryšį su savo šeimos gydytoju, kuris apie savo ligonį privalo žinoti viską. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad net 82 proc. apklaustųjų pasitiki savo šeimos gydytoju. Taip atsakė tie, kurie turi tiesioginį kontaktą su šeimos gydytoju. Kita dalis žmonių, kurių kontaktas su gydytoju silpnas, išsakė, kad medikais pasitiki mažai.
Sveikatos apsaugos viceministras tvirtino, kad nereikėtų abejoti gydytojų kompetencija, nes jie savo licencijas turi atnaujinti kas penkerius metus, t. y. išklausyti 150 val. kursą, kuris paprastai būna dar ilgesnis. Bet, žinoma, neslėpė ir to, kad daug priklauso ir nuo gydytojo, pavienės klaidos gadina visos sveikatos sistemos reputaciją: „Geri atvejai neafišuojami, o negatyvūs sklinda greitai ir meta dėmę ant visų medikų.“
Dar vienas Telšiuose spręstinas klausimas – Greitosios medicinos pagalbos atskyrimas nuo Pirminės sveikatos priežiūros centro. „Negerai, kai viskas yra vienose rankose. Esu plungiškis, ten šios įstaigos atskirtos ir dėl to nekyla problemų. Priešingai – pagerėjo teikiamų paslaugų kokybė“, – sakė A. Klišonis.
Prakalbus apie gydytojų ir farmacininkų draugystę, kuri turėdavo įtakos pacientui išrašant vaistus, viceministras patikino, kad šis procesas „turėtų numirti natūralia mirtimi“, mat yra priimtas sprendimas – gydytojai dabar vaistus turi rašyti tarptautiniu pavadinimu, o ne pasiduoti farmacininko įtakai nurodyti vieną ar kitą vaistą.
Loading ...
