Ką būtina žinoti apie atliekų rūšiavimą? 

Atliekų rūšiavimas daugeliui gyventojų jau tapo kasdieniu įpročiu, tačiau gerų rezultatų neleidžia pasiekti vis dar neaiškios rūšiavimo taisyklės. Nors rūšiavimo infrastruktūros tikrai netrūksta, dalis perdirbti tinkamų atliekų atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, o į rūšiavimui skirtus konteinerius neretai išmetama tai, kas ten neturėtų patekti.

Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė pripažįsta, kad šalyje iki šiol nėra vieningų atliekų rūšiavimo taisyklių. Bet pagrindiniai principai, kuriuos dera žinoti kiekvienam, aiškūs: svarbiausia rūšiuoti visas pakuočių atliekas ir nepamiršti kelių esminių taisyklių, padedančių išvengti dažniausių klaidų. Praktikoje tai reiškia, kad į stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerius turi keliauti visos pakuotės, tačiau jokiu būdu ne asmens higienos daiktai, maisto atliekos, tekstilė, baldai ar įvairūs buityje naudojami daiktai.

Pasak specialistės, būtent čia ir pasitaiko nemažai netikslumų – gyventojai neretai suabejoja, ar konkreti atlieka laikoma pakuote.

„Jei suvartojus produktą lieka pakuotė, ją reikia mesti į vieną iš rūšiavimo konteinerių. Būtent tai lemia, ar ji turės galimybę būti perdirbta – į mišrių atliekų konteinerį patekusios pakuotės dažniausiai šios galimybės nebetenka. Todėl svarbu ne tik rūšiuoti, bet ir tai daryti tiksliai – atskirti pakuotes nuo kitų atliekų ir parinkti joms tinkamą konteinerį. Pavyzdžiui, vis dar popieriaus konteineryje randame higieninio popieriaus – jo tikrai rūšiuoti negalima. Stiklo konteineryje randame indų, langų šukių – šios atliekos turi būti pašalinamos prieš kelionę pas perdirbėją. O plastiko konteineryje apskritai randame visko – tekstilės, baldų, virtuvės atliekų – jų šiame konteineryje neturi būti“, – sako A. Burbaitė.

Rūšiavimo pagrindas – medžiaga

Kita svarbi taisyklė – iškart įvertinti, iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė. Būtent medžiagiškumas padeda nuspręsti, į kurį konteinerį ji turi keliauti. Stiklinės pakuotės metamos į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės – į popieriaus, o visos kitos – plastikinės, metalinės, kombinuotos – į plastiko konteinerį.

„Jeigu pakuotė yra stiklinė – nesvarbu, skaidri ar spalvota, net jei sudužusi – ji turi keliauti į stiklo konteinerį. Tai gali būti stiklainiai, aliejaus ar padažų tara. Jeigu pakuotė popierinė ar kartoninė, pavyzdžiui, dribsnių dėžutė, batų dėžė, kartoninė siuntos pakuotė ar popierinis maišelis, ją metame į popieriaus konteinerį. Visas kitas pakuotes, pavyzdžiui, plastikinius aliejaus butelius, jogurto, grietinės indelius, konservų skardines, metalinius dangtelius ar kombinuotas pieno ir sulčių pakuotes, tokias kaip „Tetra Pak“, – reikia mesti į plastiko konteinerį“, – aiškina A. Burbaitė.

Šis principas ypač padeda tais atvejais, kai pakuotė iš pirmo žvilgsnio gali suklaidinti. Pavyzdžiui, pieno ar sulčių pakuotės dažnai klaidingai priskiriamos popieriui vien todėl, kad atrodo kartoninės, nors iš tiesų yra kombinuotos, todėl turi būti išmetamos į plastiko konteinerį.

Neplauti, suspausti ir išardyti

Dar viena taisyklė, padedanti rūšiuoti paprasčiau, – pakuočių plauti nereikia. Svarbiausia, kad jose neliktų maisto likučių.

„Gyventojai dažnai mano, kad pakuotes prieš išmetant reikia kruopščiai išplauti, tačiau to daryti nereikia. Kur kas svarbiau pašalinti maisto likučius, nes jie gali užteršti kitas pakuotes ir apsunkinti jų perdirbimą“, – sako A. Burbaitė.

Prie sklandesnio atliekų tvarkymo prisideda ir kiti paprasti kasdieniai įpročiai. Prieš išmetant didesnes pakuotes svarbu jas paruošti taip, kad jos užimtų kuo mažiau vietos.

„Kartonines dėžes reikėtų išardyti, o plastikinius butelius – suspausti. Tokie įpročiai leidžia geriau išnaudoti konteinerių talpą – kitaip jie greitai užsipildo, nors realiai atliekų kiekis nėra toks didelis. Suspaudę atliekas padėsime užtikrinti efektyvesnį jų surinkimą“, – paaiškina A. Burbaitė.

Gyventojams dažnai kyla klausimas, kaip rūšiuoti atliekas prie individualių namų, kur paprastai stovi tik du konteineriai.

„Tokiu atveju viskas dar paprasčiau. Visą stiklo tarą reikia mesti į stiklui skirtą konteinerį, o visas likusias pakuotes – plastikines, metalines, kombinuotas, taip pat popierių ir kartoną – į plastiko konteinerį. Po rūšiavimo likusios atliekos, tokios kaip higieninis popierius, dantų šepetėliai, indai ar jų duženos, žaislai, turi būti metamos į mišrių atliekų konteinerį“, – primena A. Burbaitė.