Pir­mo­ji to­kia ope­ra­ci­ja Tel­šiuo­se: chi­rur­gas Ole­gas De­du­cho­vas apie ke­lią į mo­der­nią re­gio­no chi­rur­gi­ją

Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je pir­mą kar­tą at­lik­ta la­pa­ros­ko­pi­nė gast­ro­fun­dop­li­ka­ci­ja ta­po reikš­min­gu žings­niu re­gio­no me­di­ci­nai ir nau­ju eta­pu re­gio­no chi­rur­gi­jos sri­ty­je. Už šio pa­sie­ki­mo sto­vi il­ga­me­tė pa­tir­tis, nuo­sek­lus dar­bas ir aiš­kus pa­si­rin­ki­mas dirb­ti ten, kur gy­dy­to­jo pa­gal­ba ypač rei­ka­lin­ga.

Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jui Ole­gui De­du­cho­vui, ku­riam šian­dien – 46-eri, ši ope­ra­ci­ja yra ne tik svar­bus pro­fe­si­nis įvy­kis, bet ir nuo­sek­laus ke­lio, pra­si­dė­ju­sio dar stu­di­jų me­tais, tą­sa. Ke­lio, ku­ria­me chi­rur­gi­ja ta­po ne vien pro­fe­si­ja, o mąs­ty­mo bū­du ir at­sa­ko­my­be už kiek­vie­ną pa­cien­tą.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Chi­rur­gi­ja – mąs­ty­mo bū­das

O. De­du­cho­vas yra ki­lęs iš Kau­no, kur ir bai­gė me­di­ci­nos stu­di­jas. No­ras rink­tis chi­rur­gi­ją at­si­ra­do dar mo­kyk­lo­je. Jį vi­sa­da trau­kė sri­tys, ku­rio­se rei­kia ne tik teo­ri­jos ži­nių, bet ir spren­di­mų, dar­bo ran­ko­mis bei at­sa­ko­my­bės už re­zul­ta­tą. Vė­liau šį pa­si­rin­ki­mą su­stip­ri­no il­gas mo­ky­mo­si ir pro­fe­si­nio to­bu­lė­ji­mo ke­lias – stu­di­jos, dar­bas, sta­žuo­tės, moks­li­nė veik­la ir net di­ser­ta­ci­jos gy­ni­mas Hei­del­ber­go uni­ver­si­te­te.

„Chi­rur­gi­ja man nė­ra tik dar­bas – tai mąs­ty­mo bū­das“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Dar­bas re­gio­ne di­di­na pa­tir­tį

Pro­fe­si­nį ke­lią Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je O. De­du­cho­vas pa­si­rin­ko są­mo­nin­gai. Jo ma­ny­mu, re­gio­ni­nė li­go­ni­nė yra vie­ta, kur la­bai aiš­kiai ma­tai sa­vo dar­bo pra­smę.

„Čia kas­dien su­si­du­ria­ma su rea­lio­mis žmo­nių pro­ble­mo­mis, o dar­bo re­zul­ta­tas daž­nai ma­to­mas iš kar­to. Man svar­bu ne tik ope­ruo­ti, bet ir pri­si­dė­ti prie bend­ro gy­dy­mo ly­gio re­gio­ne stip­ri­ni­mo“, – tei­gia gy­dy­to­jas.

Nors ne­re­tai ma­no­ma, kad dar­bas re­gio­ni­nė­je li­go­ni­nė­je gy­dy­to­jams yra iš­šū­kis, pa­ts chi­rur­gas tai ver­ti­na kaip smar­kiai au­gi­nan­čią pa­tir­tį. Čia chi­rur­gas tu­ri bū­ti ypač tiks­lus ir at­sa­kin­gas – daž­nai nė­ra ga­li­my­bės spren­di­mą ati­dė­ti ar per­duo­ti ki­tam spe­cia­lis­tui, to­dėl spręs­ti rei­kia pa­čiam. To­kia dar­bo ap­lin­ka, pa­sak O. De­du­cho­vo, už­grū­di­na, iš­mo­ko ra­miai dirb­ti su­dė­tin­go­se si­tua­ci­jo­se ir priim­ti aiš­kius spren­di­mus.

Pro­fe­si­ja rei­ka­lau­ja vi­di­nės stip­ry­bės

Per dar­bo me­tus skir­tin­go­se li­go­ni­nė­se ir sta­žuo­tė­se įvai­rio­se ša­ly­se gy­dy­to­jas dar la­biau įsi­ti­ki­no, kad chi­rur­gi­jos es­mė vi­sur iš­lie­ka ta pa­ti – at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bę ir spren­di­mai, ku­riuos ne­re­tai ten­ka priim­ti la­bai grei­tai. Daž­nai pa­cien­tai at­vyks­ta tu­rė­da­mi il­ga­lai­kių pro­ble­mų, su skaus­mu ar bai­me, o po ope­ra­ci­jos jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ga­li smar­kiai pa­ge­rė­ti. Tai yra di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė, bet kar­tu ir la­bai pra­smin­gas dar­bas.

Pak­laus­tas apie įsi­min­ti­niau­sius at­ve­jus, chi­rur­gas iš­ski­ria ne konk­re­čias ope­ra­ci­jas, o si­tua­ci­jas, kai pa­cien­tas at­vyks­ta itin sun­kios būk­lės, o ga­li­my­bės at­ro­do ri­bo­tos.

„Ypač įsi­me­na mo­men­tai, kai vis dėl­to pa­vyks­ta iš­gel­bė­ti gy­vy­bę, kai vil­tis jau bu­vo be­veik pra­ras­ta. To­kie at­ve­jai la­bai įpa­rei­go­ja ir nuo­lat pri­me­na, kad ši pro­fe­si­ja rei­ka­lau­ja ne tik pa­tir­ties, bet ir vi­di­nės stip­ry­bės“, – da­li­ja­si O. De­du­cho­vas.

Pir­mą kar­tą at­lik­ta ope­ra­ci­ja – reikš­min­gas žings­nis

Regioninėje Telšių ligoninėje pirmą kartą atlikta laparoskopinė gastrofundoplikacija tapo reikšmingu žingsniu regiono medicinai – šių metų sausio 28 dieną čia buvo sėkmingai atliktos trys viena po kitos tokios operacijos. Kiekviena truko apie 60–80 minučių, pacientai po operacijų jautėsi gerai ir tą patį vakarą išvyko namo.

Gydytojo teigimu, šio įvykio svarba pirmiausia siejama su pacientų galimybėmis. Tai reiškia, kad regiono gyventojai gali gauti šiuolaikinį, minimaliai invazyvų chirurginį gydymą arčiau namų, o ne vykti į didžiuosius medicinos centrus.

Ši ope­ra­ci­ja skir­ta pa­cien­tams, ku­riems ref­liuk­so li­ga tam­pa nuo­la­ti­ne pro­ble­ma – kai vais­tai ne­be­pa­de­da ar­ba li­ga jau pra­de­da pa­žeis­ti stemp­lės glei­vi­nę ir blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Ope­ra­ci­jos me­tu at­ku­ria­mas na­tū­ra­lus bar­je­ras, ne­lei­džian­tis rūgš­čiam skran­džio tu­ri­niui grįž­ti į stemp­lę. Ly­gi­nant su anks­čiau tai­ky­tais gy­dy­mo me­to­dais, pa­grin­di­nis skir­tu­mas yra ma­žes­nė in­va­zi­ja – ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma per ma­žus pjū­vius, to­dėl pa­cien­tai jau­čia ma­žiau skaus­mo, grei­čiau at­si­gau­na ir spar­čiau grįž­ta į įpras­tą gy­ve­ni­mą.

Vis dėl­to gy­dy­to­jas pa­brė­žia, kad to­kios ope­ra­ci­jos neį­ma­no­mos be kruopš­taus pa­si­ruo­ši­mo. Svar­bi ne tik chi­rur­go pa­tir­tis, bet ir vi­sos ko­man­dos pa­si­ren­gi­mas, tar­pu­sa­vio su­si­de­ri­ni­mas bei aiš­kus veiks­mų pla­nas. Jo žo­džiais, chi­rur­gi­ja nie­ka­da nė­ra vie­no žmo­gaus dar­bas – nuo anes­te­zio­lo­go iki ope­ra­ci­nės slau­gy­to­jos vi­si tu­ri dirb­ti kaip vie­na ko­man­da, nes tik taip ga­li­ma už­tik­rin­ti pa­cien­to sau­gu­mą ir ge­rą re­zul­ta­tą.

Ga­li­my­bę at­lik­ti aukš­to ly­gio ope­ra­ci­jas re­gio­ni­nė­je li­go­ni­nė­je gy­dy­to­jas ver­ti­na kaip pra­smin­gą pro­fe­si­nę mi­si­ją. Tai lei­džia su­kaup­tą pa­tir­tį pri­tai­ky­ti ten, kur jos la­bai rei­kia, ir už­tik­rin­ti, kad aukš­to ly­gio me­di­ci­na bū­tų priei­na­ma ne tik di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se.

Chi­rur­gi­ja Tel­šiuo­se ir to­liau mo­der­nės

Jau­niems gy­dy­to­jams, svars­tan­tiems apie dar­bą re­gio­nuo­se, O. De­du­cho­vas siū­lo ne­bi­jo­ti šio ke­lio: „Re­gio­nuo­se ga­li­ma la­bai grei­tai to­bu­lė­ti – čia daug at­sa­ko­my­bės, daug sa­va­ran­kiš­kų spren­di­mų, o svar­biau­sia – la­bai aiš­kiai ma­tai, kad ta­vo dar­bas tu­ri tik­rą ver­tę žmo­nėms.“

Kal­bė­da­mas apie atei­tį, gy­dy­to­jas įsi­ti­ki­nęs, kad chi­rur­gi­ja Tel­šiuo­se ir to­liau mo­der­nės: dau­gės la­pa­ros­ko­pi­nių ope­ra­ci­jų, stip­rės ko­man­di­nis dar­bas, o pa­cien­tams bus priei­na­mos vis pa­žan­ges­nės gy­dy­mo ga­li­my­bės ar­čiau jų na­mų.