Sveikatos apsaugos ministerija siūlo supaprastinti pirmųjų ligos dienų pateisinimo tvarką – darbuotojams, lengvai susirgus, pirmąsias dvi dienas nebereikėtų kreiptis į gydytoją vien tam, kad būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pagal siūlomus pakeitimus, sprendimą dėl neatvykimo į darbą šiuo laikotarpiu galėtų priimti pats darbdavys, apie tai informuodamas „Sodrą“.
Ministerijos teigimu, toks žingsnis leistų sumažinti eiles pas šeimos gydytojus, administracinę naštą sveikatos sistemai ir sudarytų daugiau galimybių gyventojams sveikti namuose. Vis dėlto siūloma tvarka kelia diskusijų dėl pasitikėjimo darbo santykiuose, darbdavių atsakomybės ir galimo piktnaudžiavimo, todėl paprašėme įvairių sričių atstovų pasidalyti savo nuomone.
Diana PUZERĖ
Sumažintų šeimos gydytojų krūvį
Sveikatos apsaugos ministrės patarėjo Nerijaus Černiausko tvirtinimu, siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. Tai ypač aktualu peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų atvejais.
„Taip pat šie pakeitimai prisidėtų prie pacientų eilių mažinimo, mažėtų krūvis šeimos gydytojams. Siūlomas sprendimas nebūtų privalomas darbdaviams – jiems paliekama teisė spręsti, ar leisti darbuotojui pasinaudoti pirmosiomis ligos dienomis be nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu būdu siekiama skatinti socialinį dialogą, pasitikėjimą darbo santykiuose ir kartu mažinti administracinę naštą sveikatos sistemai. Todėl jei darbdavys turėtų įtarimų, kad darbuotojas gali piktnaudžiauti, jis galės nesuteikti 1–2 dienų gydytis namuose be gydytojo išrašyto nedarbingumo pažymėjimo. Jei pasitikėjimas yra, darbdavys tik turėtų informuoti „Sodrą“, kad darbuotojui suteikta galimybė gydytis namuose“, – dalinasi N. Černiauskas.
Pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbuotojas savo darbdaviui neturėtų smulkiai aiškinti, koks negalavimas, kodėl jis negali atvykti į darbą, nes tai yra jautrūs asmens duomenys.
Ministrės patarėjas sako, jog įsigaliojus pakeistam įstatymui bus galima pagal „Sodros“ duomenis stebėti, kaip aktyviai darbdaviai naudosis atsiradusia galimybe pranešti apie darbuotojo nedarbingumą be gydytojo pažymos. Taip pat bus galima sekti statistiką, kaip keičiasi nedarbingumo pažymėjimų išrašymas.
„Manoma, jei nedarbingumo pažymėjimų nedaugės, vadinasi, nauja tvarka pasiteisina, nes mažiau apkraunami šeimos gydytojai, o pacientai gali ramiai gydytis namuose, o ne laukdami prie gydytojų kabinetų“, – teigia N. Černiauskas.
Tokia praktika kitose šalyse taikoma jau seniai
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas Andrius Simaitis siūlomiems pakeitimams pritaria, nes, anot jo, tai reikšmingai sumažintų gydytojų darbo krūvį. Gydytojas pastebi, kad dauguma žmonių paprasto peršalimo atveju 2–3 dienas patys puikiai žino, kaip jiems gydytis.
„Būna dienų, kai tenka priimti net 60 pacientų, iš kurių 20–30 – skubos tvarka. Krūvis išties didelis, o vien nedarbingumo pažymėjimų išdavimas sudaro maždaug trečdalį viso konsultacijų laiko“, – kalba A. Simaitis.
Gydytojo teigimu, tokia praktika kitose šalyse taikoma jau seniai. Vis dėlto, kalbėdamas apie galimą piktnaudžiavimą, jis pripažįsta, kad visiškai to išvengti būtų sudėtinga.
„Visko gali būti. Kaip tai suvaldyti – nežinau. Kartais ir dabar sunku pasakyti, ar žmogus serga rimčiau, ar tai tik peršalimas – pirmosiomis dienomis dažnai nei kraujo tyrimai rodo pakitimus, nei objektyvūs simptomai būna ryškūs. Tokiais atvejais belieka pasitikėjimas ir žmogaus sąžinė“, – svarsto šeimos gydytojas.
Tarpusavio pasitikėjimas yra svarbus
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo pirmininkas Mantas Vaškys, UAB „KV group“ direktorius, iš esmės pritaria galimybei darbuotojui sirgti 1–2 dienas be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo: „Toks sprendimas galėtų sumažinti perteklinį gydytojų užimtumą, kai dėl trumpalaikių, lengvų negalavimų žmonės priversti kreiptis tik formaliai. Smulkiajame versle, kur darbuotojų skaičius nedidelis, tarpusavio pasitikėjimas yra labai svarbus, todėl pasitikiu savo darbuotojų sąmoningumu.“
Svarbu, kad būtų nustatytos aiškios taisyklės
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo direktorė Jolanta Norvaišienė: „Vertinant plačiau, ypač iš didesnių įmonių perspektyvos, kur dirba šimtai darbuotojų, toks pakeitimas gali kelti daugiau iššūkių. Ne visose organizacijose yra vienodas pasitikėjimo lygis, todėl egzistuoja rizika, kad galėtų atsirasti piktnaudžiavimo atvejų darbdavio sąskaita. Dėl to labai svarbu, kad kartu su šia galimybe būtų nustatytos aiškios ir bendros taisyklės.“
Dėl reikalingų taisyklių, verslo bendruomenės nuomone, būtina: aiškiai apibrėžti maksimalų dienų skaičių per metus, kai galima sirgti be pažymos; numatyti darbdavio teisę paprašyti pagrindimo, jei trumpalaikis nedarbingumas kartojasi dažnai; užtikrinti, kad ši tvarka būtų taikoma vienodai visiems sektoriams, išvengiant skirtingų interpretacijų.
Kaip sako J. Norvaišienė, verslo bendruomenė įsitikinusi, jog tinkamai įgyvendintas sprendimas galėtų mažinti administracinę naštą, nes sumažėtų dokumentų tvarkymo ir formalių vizitų pas gydytojus skaičius. Tačiau jei nebus aiškių gairių, daliai darbdavių tai gali reikšti papildomą vidaus kontrolės poreikį. Todėl svarbiausia – subalansuotas reglamentavimas, užtikrinantis ir pasitikėjimą darbuotojais, ir darbdavių interesų apsaugą.
