Telšių rajono savivaldybė dalyvaus projekte „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kurio metu bus siekiama padėti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų į Telšių rajoną grįžusiems asmenims integruotis į visuomenę ir darbo rinką. Nors vieni sako, kad neverta padėti buvusiems kaliniams, kiti atvirkščiai – palaiko antro šanso suteikimo galimybę.
Laura MOCKUTĖ
Telšių rajono savivaldybės duomenimis, iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų į Telšių rajoną kasmet grįžta apie 17–20 asmenų, o į projekto veiklas planuojama įtraukti ne mažiau kaip 9–10 asmenų.
Nors Savivaldybės finansinio prisidėjimo projekte nereikia, Administracija turės vykdyti paslaugų teikėjų paiešką.
Šie buvusiems kaliniams padės socialiai integruotis, skatins jų savarankiškumą ir darbingumą, didins profesines kompetencijas, motyvuos, konsultuos, teiks psichologinę pagalbą, padės įsidarbinti ir kitaip bandys padėti „negrįžti atgal“.
Paslaugų teikėjai gaus tiesioginį finansavimą iš Europos socialinio fondo agentūros, o Savivaldybės administracija dalinsis informacija su paslaugų teikėju apie iš įkalinimo įstaigos grįžtančius asmenis.
Vieno buvusio nuteistojo veikloms planuojama skirti apie 1 270 eurų, o jeigu jis sėkmingai išdirbs pusmetį ir gaus ne mažesnį kaip nustatytą pajamų dydį, tai paslaugų teikėjui bus skiriamas apie 600 eurų priedas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – iki 2029 m. liepos 31 d.
Vieni palaikė, kiti – ne
Kovo mėnesį vykusio Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu šiuo klausimu diskutavo politikai. Tiesa, ne visi pritarė idėjai suteikti antrą šansą tiems, kurie praeityje darė nusikaltimus.
Tarybos narys Algirdas Bacevičius dėl projekto buvo kategoriškas. „Iš kalėjimo grįš banditai, kurie dar gaują gali suburti, o mes juos toliau auklėsime“, – svarstė politikas. A. Bacevičius ironizavo, kad „normaliam“ žmogui pinigų nėra iš kur skirti, o tiems, kurie plėšė, vogė – lėšų randama.
Projektą pristatęs Tarybos narys Remigijus Macas į šią idėją žvelgė iš kitos pusės ir su viltimi, kad ji realiai padės buvusiems kaliniams atsitiesti. „Aš manau, kad mūsų demokratinėje visuomenėje visi turime rasti vietą po saule, tiesti pagalbos ranką ir tiems paslydusiems žmonėms. Duok Dieve, kad kažkam pavyktų grįžti į doros kelią – tai yra mūsų demokratinės visuomenės paskirtis ir tikslas. Kviečiu pritarti“, – kalbėjo R. Macas.
Ar buvusiems kaliniams realu įsidarbinti Telšiuose?
Kokios yra iš kalėjimo grįžtančių asmenų įsidarbinimo galimybės rajone, „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Užimtumo tarnybos Telšių skyriaus vedėja Diana Abelkienė.
Pasak jos, įsidarbinimo galimybės šiems asmenims dažnai būna sudėtingesnės – jos susijusios su asmenų motyvacija dirbti, turima kvalifikacija, darbo patirtimi, socialiniais įgūdžiais, pasitikėjimu savimi ir darbdavio požiūriu.
„Kai kuriais atvejais papildomų iššūkių kyla ir dėl neigiamų išankstinių nuostatų, todėl sėkmingai integracijai ypač svarbus ne tik paties žmogaus noras dirbti, bet ir palaikanti aplinka, nuoseklus konsultavimas bei bendradarbiavimas su darbdaviais“, – įsitikinusi D. Abelkienė.
Užimtumo tarnybos Telšių skyriaus vedėja kalbėjo, kad didesnės darbo galimybės atsiveria tose srityse, kuriose jaučiamas darbuotojų trūkumas: statybos, gamybos, žemės ūkio, logistikos ar pagalbinių darbų sektoriuose.
Skyriaus vedėja sakė negalinti teigti, kad darbdaviai Telšių rajone diskriminuoja šiuos asmenis, kadangi požiūris į galimą darbuotoją priklauso nuo darbo vietos pobūdžio, atsakomybių, patikimumo, motyvacijos ir kandidato pasirengimo dirbti. „Kiekviena situacija vertinama individualiai, o sprendimą dažniausiai lemia ne vien praeities aplinkybės, bet ir tai, kaip asmuo save pateikia, kokius įgūdžius turi ir kiek yra pasirengęs įsilieti į darbo rinką“, – akcentavo D. Abelkienė.
Ji pridūrė, kad tokio pobūdžio projektai ir iniciatyvos, orientuotos į socialinę integraciją, pagalbą pažeidžiamoms grupėms, yra reikalingos, nes gali padėti spręsti kompleksines problemas ir stiprinti žmonių galimybes grįžti į aktyvų gyvenimą.
Iš psichiatro perspektyvos
Uždarosios akcinės bendrovės Žemaitijos psichikos centro direktorius, gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas sutinka, kad visuomenėje egzistuoja daug mitų apie buvusius nuteistuosius. „Dažniausiai pasitaikantys yra bendro pobūdžio, pavyzdžiui, kad žmogaus nepakeisi, o jei padarė vieną kartą, padarys ir kitą“, – apie mitus kalbėjo G. Naujokas.
Gydytojo teigimu, žmonės švelnesnius nusikaltimus linkę labiau nureikšminti ir tai kartais pateikia kaip „teisybės atstatymą“, pavyzdžiui, smurtas, agresija ar vagystės prieš žinomus žmones.
Pasak G. Naujoko, reintegracija mažesniuose miestuose padarius švelnesnį nusikaltimą yra lengvesnė. O sunkesnį nusikaltimą įvykdęs asmuo, gydytojo psichiatro tvirtinimu, lengviau integruojasi didmiestyje, kur nėra lengvai atpažįstamas.
Žemaitijos psichikos centro direktorius sakė, kad yra keletas pamatinių dalykų, kurie labiausiai padeda nusikaltusiam „negrįžti atgal“: tarpasmeniniai ryšiai su šeima, artimaisiais, bendruomenėmis, jų palaikymas, taip pat turimi įsipareigojimai sau ir kitiems. G. Naujokas taip pat įvardijo darbą, savanorystę, kitas veiklas. Jo teigimu, ne mažiau svarbus ir paties žmogaus suvokimas, požiūris į padarytą nusikaltimą.
Apklausa
„Telšių ŽINIŲ“ feisbuko paskyroje klausėme skaitytojų, ar tokio pobūdžio projektas reikalingas, ar tiki antro šanso suteikimu bei kas dar padėtų buvusiems nuteistiesiems „negrįžti atgal“.
Atsakymai buvo gan panašūs: tokios projekto idėjos nepalaiko ir mano, kad buvusių nuteistųjų niekas nepakeis. Viena skaitytoja pastebėjo, kad projekto iniciatoriai geriau galėtų padėti vienišoms mamoms arba onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Kita skaitytoja vylėsi, kad toks projektas galėtų padėti bent vienam iš kalinimo įstaigos grįžusiam asmeniui.
Loading ...
