Telšių rajone vis dar begalė šeimų metų metus laukia socialinio būsto, o eilės slenka lėtai. Todėl kiekvienas sprendimas, susijęs su Savivaldybei priklausančiu būstu, sulaukia ne tik administracinio, bet ir visuomeninio bei politinio dėmesio.
Nors būsto fondas, skiriamas socialiai pažeidžiamiems gyventojams, turėtų būti plečiamas, o ne mažinamas, neseniai Telšių rajono savivaldybės tarybai pateiktas siūlymas – parduoti vieną iš butų, esantį Rainių kaime, Viešvėnų seniūnijoje. Tiesa, tai – nebe socialinis būstas, o pagal kitą sutartį nuomojamas turtas, kurio nuomininkas jau ne vienerius metus tikisi jį išsipirkti.
Giedra AKAVICKIENĖ
Nuomininkas buto negerino
Tokia idėja Tarybos nariams sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų: kodėl Savivaldybė turėtų atsisakyti savo turto? Ar tikrai įkainota kaina atitinka realybę? Ir svarbiausia – ar būtina skubėti parduoti, kai pati Savivaldybė pripažįsta, kad neturi kur apgyvendinti tų, kuriems labiausiai reikia stogo virš galvos?
Sprendimas dėl vieno, regis, niekuo ypatingo buto pavirto plačia diskusija apie socialinio būsto politiką, prioritetus ir atsakomybę prieš tuos, kurie šiandien dar neturi savo namų.
Ypač daug abejonių kilo dėl vertės – mat parduodamas butas yra senos statybos, nugyventas, jam būtinas bent kosmetinis remontas, o jo nuomininkas per gyvenimo laikotarpį buto būklės nė karto negerino.
Nebeperka, o išsinuomoti nepavyksta
Telšių rajono savivaldybė prieš kelerius metus aktyviai pirko butus socialinėms reikmėms. Tačiau šiandien – visai kitokia situacija. Nors būstų vis dar trūksta, pastaruoju metu Savivaldybė nebeperka butų, o bandymai juos išsinuomoti nesėkmingi – neatsirado nė vieno pasiūlymo.
Ir štai – Tarybai pateikiamas sprendimo projektas parduoti vieną iš Savivaldybei priklausančių butų Rainių kaime. Tačiau šis planas sulaukė netikėtos ir vieningos politikų reakcijos – parduoti negalima.




