
50 metų kartu! Tokia ilgamete santuokos patirtimi gali pasigirti telšiškiai Vanda ir Jonas Zaveckiai. Sutuoktiniai teigia, kad metai kartu prabėgo greitai, o šiandien labiausiai džiugina tai, kad turi vienas kitą, vaikus ir gausų būrį anūkų.
Monika GIRDVAINĖ
Ponia Vanda yra kilusi iš Tryškių seniūnijos Ubiškės miestelio, jos sutuoktinis Jonas – iš netoliese esančio Pavirvyčio kaimo. Nors nuo sutuoktinių susipažinimo dienos praėjo jau daug metų, abu puikiai prisimena tą jausmą, patirtą pamačius vienas kitą.
„Susitikome per Naujųjų metų šventę. Pamačiau ją, iš karto krito į akį, ir daugiau nesiskyrėme. Po metų draugystės nusprendėme susituokti“, – pasakojo J. Zaveckis.
Sutuoktiniai žiedus sumainė 1973 metų birželio 15-ąją. Santuoka įregistruota bažnyčioje ir Civilinės metrikacijos skyriuje.
V. ir J. Zaveckiai užaugino du sūnus ir dukrą. Vyresnėlis Arūnas gyvena Lietuvoje, dirba teisininku. Sūnus Raimundas jau ne vienerius metus su šeima įsitvirtinęs Airijoje, dirba šeimos gydytoju. Dukra Janina, baigusi istorijos studijas, išvyko gyventi į Ameriką. Šiuo metu ji grįžusi į Lietuvą, dirba kultūros srityje.
„Vaikai buvo gabūs, tiek darželyje be jų nieko nevyko, tiek ir mokykloje. Jie buvo ne tik veiklūs, bet ir gerai mokėsi. Visi trys baigė mokyklą su aukso medaliais, visi studijavo Vilniaus universitete“, – džiaugėsi J. Zaveckis.
Jam antrino ir žmona, teigdama, kad vaikų skatinti ir liepti mokytis nereikėjo, jie patys to norėjo.
„Aš visada sakiau, kad be mokslo nieko gero nebus. To griežtumo šeimoje kažkiek buvo, vaikai turi žinoti ribas, bet jokių atsikalbinėjimų iš vaikų neteko girdėti. Nespėdavau vaikams nešti naujų knygų. Visi trys skaitė, viskuo domėjosi, net paslapčia knygas skaitydavo. Taip pat ir darbo nebijojo. Mums tėvai padėjo, tačiau nieko nedavė. Taip pat ir mes vaikams padėjome, išleidome į mokslus, tačiau nieko ant lėkštutės nepadėjome. Sūnūs studijuodami dirbo. Taip pat ir mūsų vaikai savo atžalas moko darbo, per vasaras jaunuoliai dirba“, – pasakojo ponia Vanda.
V. ir A. Zaveckiai turi dešimt anūkų, kurie kaip ir vaikai, jų džiaugsmas ir pasididžiavimas.
V. Zaveckienė dirbo Telšių rajono savivaldybės Švietimo skyriuje buhaltere, o jos vyras didžiąją gyvenimo dalį dirbo vairuotoju įmonėje.
„Daugiausiai važinėjau įmonės vadovus. Turiu šešiasdešimties metų vairuotojo štažą. Prasukau ne vieną milijoną kilometrų. Ir dabar tebevairuoju“, – pasakojo guvus senjoras.
Sutuoktiniai negali atsistebėti, kaip greitai prabėgo kartu praleisti 50 metų. Juos V ir J. Zaveckiai teigia leidę linksmai, prasmingai.
„Greitai pralėkė tas laikas, rodos, kad tik vakar tos mūsų vestuvės buvo. Kitais metais jau mūsų 25-erių metų anūkė tuoksis, tai juokais kartais galvojame, ką mes čia beveikiame <…>. Gyvenimas buvo linksmas, dabar liūdniau. Seniau švęsdavome gimtadienius, vardadienius, krikštynas. Susitikdavome su kaimynais, padainuodavome, pašokdavome. Mes dažnai buvome krikšto tėvai, esame daug vaikų pakrikštiję. Gerai sutarėme su visais, jokių piktumų nebuvo. Nežinau, kaip dabar jaunimas gyvena. Atrodo, kad visi susvetimėję, telefonai įdomiau už bendravimą su kitais. Man visų jų gaila. Patys savo vertybes stengiamės išsaugoti. Visada laukiame, kada visa darni šeima susėsime prie bendro stalo. Gaila tik, kad mūsų butelis mažas, sunkiai telpame visi. Dažniau tenka susitikti pas vaikų namuose“ – kalbėjo telšiškė.
Paprašyti pasidalyti savo laimingos santuokos paslaptimi sutuoktiniai vienbalsiai atsakė, kad svarbiausia šeimoje yra sutarimas.
„Jokių taisyklių nesilaikėme. Tiesiog gerai sutarėme, vaikai irgi buvo geri. Aišku, namų be dūmų nebūna. Būdavo, išsiskirdavo nuomonės, tačiau visada stengėmės sutarti“, – kalbėjo sutuoktiniai.
Ponas Jonas dar pažymėjo, kad jam gyvenime ypatingai pasisekė – turi stebuklingą žmoną ir stebuklingus vaikus.
Auksinių vestuvių metinių proga V. ir J. Zaveckiai santuokos įžadus atnaujino Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kurioje prieš penkiasdešimt metų susituokė.