Daugiabučių modernizacija Lietuvoje įgauna pagreitį – tai patvirtina ir pasibaigęs kvietimas teikti paraiškas. Per daugiau nei pusantrų metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 850 paraiškų, kurių vertė siekia beveik 267 mln. eurų. Toks rezultatas – didžiausias iki šiol ir aiškiai rodo augantį gyventojų norą investuoti į savo būsto kokybę bei mažesnes energijos sąnaudas.
Pokyčio siekiama ne tik didmiesčiuose
Planuojama, kad įgyvendinus projektus bus atnaujinta beveik 1,5 mln. kv. m daugiabučių ploto. Daugiausia paraiškų pateikta Vilniuje (166) ir Kaune (110), tačiau aktyvumas sparčiai auga ir regionuose. Klaipėdoje pateiktos 39 paraiškos, Panevėžyje – 29, Ukmergėje ir Kėdainiuose – po 28, o Telšiuose modernizacijos siekia net 30 daugiabučių gyventojai.
APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė teigia, kad tai rodo esminį lūžį gyventojų požiūryje: „Šio kvietimo rezultatus vertiname labai teigiamai – sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus. Manau, tam įtakos turi aktyvūs gyventojai, administratoriai, savivaldybių prisidėjimas įvairiais paskatinimais. Be to, padeda ir geri modernizuotų daugiabučių pavyzdžiai kaimynystėje – juos matydami žmonės lengviau apsisprendžia ir patys pradėti renovacijos procesą.“
Atsinaujinantys ištekliai ir išaugusi atsakomybė
Vis dažniau renovacijos projektuose numatomi ir pažangūs energijos taupymo ir atsinaujinančių išteklių diegimo sprendimai. Saulės elektrinės, šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas planuojami 589 daugiabučiuose, dviejuose trečdaliuose numačiusių pradėti modernizacijos procesą.
„Sprendimų poveikis priklauso nuo pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, saulės elektrinės ant stogo padeda sumažinti bendrąsias elektros sąnaudas, o šilumos siurbliai ar geoterminis šildymas gali reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas, o kartu leidžia atsisakyti ir iškastinio kuro“, – akcentuoja ekspertė.
Gyventojų apsisprendimui įtakos turėjo ir pastarojo šildymo sezono patirtis. Išaugusios kuro kainos ir panaikinta PVM lengvata centralizuotai tiekiamai šilumai padidino sąskaitas kai kuriais atvejais net keliais kartais, tuo pačiu dar labiau išryškėjo didžiuliai renovuotų ir nerenovuotų būstų išlaidų šildymui skirtumai.
„Matome augančią gyventojų atsakomybę – vis daugiau žmonių supranta, kad reikia patiems rūpintis savo būstu ir gyvenimo kokybe, jei norisi gyventi patogiai, šiltai, gražiai. Pastaroji žiema parodė nusidėvėjusių daugiabučių trūkumus, o išaugusios sąskaitos paskatino aktyviau domėtis renovacija ir priimti jai palankius sprendimus“, – teigia A. Bartkevičienė.
Nespėję ar neapsisprendę turi laiko iki rudens
Vidutinė vieno planuojamo atnaujinti daugiabučio projekto vertė siekia apie 1,1 mln. eurų, o vidutinis namo dydis – 1,7 tūkst. kv. m. Kvietimui skirta suma įvertinus didelį gyventojų aktyvumą buvo padidinta iki 190 mln. eurų, o dalis paraiškų įtraukta į rezervinį sąrašą – joms šiuo metu ieškoma papildomų finansavimo šaltinių. Nespėję pateikti paraiškų tai galės padaryti šį rudenį.
„Spalio mėn. planuojamas naujas kvietimas teikti paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai. Butų savininkus raginame nelaukti ir pradėti ruoštis jau dabar – dar sykį objektyviai įvertinti susidėvėjusio pastato keliamas rizikas ir renovacijos privalumus“, – pažymi A. Bartkevičienė.
Pastato modernizacija leidžia sumažinti ne tik energijos sąnaudas, CO₂ emisijas, bet ir gerina gyvenimo kokybę – būstai tampa šiltesni, komfortiškesni ir patrauklesni, sumažėja avarijų ir remontų. Be to, padidėja jų vertė ir paklausa.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Benita Gaižiūnaitė
Loading ...
