Vai­kai šo­ki­nė­ja, kad su­šil­tų, o paukš­čiai ra­miai pe­ri ant ka­mi­no

„Vai­kai šą­la kla­sė­se, bet šil­dy­mo nie­kas neį­jun­gia, nes gand­rai pe­ri.“ To­kie neį­ti­kė­ti­ni žo­džiai skam­ba ne iš sa­ty­ri­nio straips­nio, o iš gy­ven­to­jų laiš­ko, at­siųs­to re­dak­ci­jai.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Ar vai­kų svei­ka­ta – prio­ri­te­tas?

Pa­si­ro­do, Luo­kės Vy­tau­to Klei­vos gim­na­zi­jo­je šiuo me­tu kla­sė­se šal­ta – vai­kai šo­ki­nė­ja per pa­mo­kas, kad su­šil­tų, mo­ky­to­jai jun­gia elekt­ri­nius šil­dy­tu­vus, o kai ku­rie tė­vai jau bai­mi­na­si, kad il­gai to­kio­mis są­ly­go­mis bū­ti tie­siog ne­sau­gu.

Si­tua­ci­ja, re­gis, sim­bo­li­zuo­ja šiuo­lai­ki­nės biu­rok­ra­ti­jos ab­sur­dą: šil­dy­mas at­jung­tas ba­lan­džio vi­du­ry­je, nes „se­zo­nas baig­tas“, o pa­pil­do­mai įjung­ti jo ne­lei­džia­ma – net jei tem­pe­ra­tū­ra ge­ro­kai nu­kri­to. Kal­ba­ma ir apie gand­rų liz­dą ant ka­mi­no, ku­rį esą sau­go­ti bū­ti­na. Bet ar šio­je si­tua­ci­jo­je tik­rai vis­ką da­ro­me tei­sin­gai?

Šis at­ve­jis iš­ke­lia rim­tą klau­si­mą: ar šian­dien, kai vis gar­siau kal­ba­me apie vai­kų ge­ro­vę ir rū­pes­tį ja, jų svei­ka­ta iš­ties yra prio­ri­te­tas?

Di­rek­to­rė ap­gy­nė gand­rus

Iš laiš­ko: „Luo­kės Vy­tau­to Klei­vos gim­na­zi­jo­je yra at­jung­tas šil­dy­mas, vai­kai šą­la kla­sė­se. Šil­dy­mas at­jung­tas dėl to, kad jau ke­lin­ti me­tai ant ka­mi­no su­si­su­ko liz­dą gand­rai, nė­ra kam jo nu­kel­ti. Da­bar at­jun­gė šil­dy­mą, nes gand­riu­kai iš­si­ri­tę. Tai kas svar­biau: gam­ta ar mū­sų atei­tis – vai­kai? Ir vi­siems nu­si­spjau­ti į tai, pra­de­dant mo­kyk­los di­rek­to­re!“

Su­si­sie­kę su Vy­tau­to Klei­vos gim­na­zi­jos di­rek­to­re Ži­vi­le Šiaud­vy­tie­ne, iš­gir­do­me, kad jo­kiu bū­du ne gand­rai kal­ti dėl nu­trauk­to šil­dy­mo se­zo­no.

Il­gą lai­ką lai­kė­si šil­ti orai, me­ro po­tvar­kiu bu­vo baig­tas šil­dy­mo se­zo­nas ra­jo­ne, to­dėl ir gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Ž. Šiaud­vy­tie­nė ba­lan­džio 15 die­ną pa­si­ra­šė įsa­ky­mą nu­trauk­ti šil­dy­mą ir at­leis­ti iš pa­rei­gų kū­ri­kus. Tie­sa, pa­tal­pos dar bu­vo šil­do­mos iki ba­lan­džio 17 die­nos.

At­ša­lus orams, di­rek­to­rė mo­ky­to­jus in­for­ma­vo, kad ga­li šil­dy­tis elekt­ri­niais šil­dy­tu­vais. Jei­gu vai­kams šal­ta, jos tei­gi­mu, lei­džia­ma da­ry­ti per­trau­kė­les, kad ga­lė­tų pa­ju­dė­ti ir su­šil­ti.

„Ko­ri­do­riuo­se šal­čiau, bet ten mes ne­dir­ba­me“, – sa­kė di­rek­to­rė.

Šil­dy­mo se­zo­nas baig­tas, ir taš­kas

Kaip pa­pa­sa­ko­jo gim­na­zi­jos va­do­vė, gand­rai par­skri­do la­bai vė­lai, žai­biš­kai ant ka­mi­no su­si­kro­vė liz­dą ir su­dė­jo kiau­ši­nius. Čia nuo­la­ti­nė pa­mėg­ta jų vie­ta.

Ž. Šiaud­vy­tie­nė tei­sin­gai pa­ste­bė­jo, kad dras­ky­ti gand­rų liz­dus drau­džia­ma. Iš tie­sų gand­rus sau­go gam­tos ap­sau­gos įsta­ty­mai, jų liz­dai taip pat yra sau­go­mi.

Bai­giant po­kal­bį, gim­na­zi­jos di­rek­to­rė dar kar­tą pa­ti­ki­no, kad gand­rai šio­je is­to­ri­jo­je nie­kuo dė­ti, šil­dy­mas nu­trauk­tas vi­so­je Lie­tu­vo­je, o ji ne­tu­rin­ti tei­sės jo at­nau­jin­ti ne­pai­sant oro tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mų.

„No­rint kū­ren­ti „pe­čių“ rei­kia tu­rė­ti pa­žy­mė­ji­mą. Kiem­sar­gio ar ki­to dar­buo­to­jo pa­siųs­ti prie „pe­čiaus“ aš ne­tu­riu tei­sės, o jei­gu nu­tiks ko­kia ne­lai­mė?“ – kal­bė­jo Ž. Šiaud­vy­tie­nė.