Karolina Balčiūnaitė, „Santarvė“
Mokymai, konferencijos, renginiai jaunimui – aktyviems jaunuoliams iš regionų dažnai tenka dėl jų važiuoti į sostinę. Mažeikiškė Eneida Norkutė panoro savo energiją skirti ir gimtajam miestui. Jau metus ji yra Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (SJRT) narė – ten, kur jaunimo idėjos virsta rezoliucijomis, rekomendacijomis ir net naujomis bendruomenės tradicijomis.
Kalbamės apie tai, ką reiškia būti aktyviu jaunu žmogumi rajone, kodėl jaunimo balsas jau girdimas, bet sisteminio pokyčio dar teks palaukti, ir kodėl kartais užtenka padėti vienam žmogui.
Ieškojo vietos savame mieste
E. Norkutės kelias į jaunimo tarybą prasidėjo nuo paprasto, bet daugeliui regionų jaunuolių pažįstamo jausmo – kad prasmingiausios veiklos vyksta kažkur kitur.
„Ieškojau vietos, kur galiu įprasminti save Mažeikių rajone. Dauguma veiklų, kuriomis tuo metu užsiėmiau, skatino važiuoti į sostinę – įvairūs mokymai, organizuojamos konferencijos ar pamokos jaunuoliams. Natūraliai kilo noras atrasti veiklą, kurios metu galėčiau artimiau prisidėti prie savojo miesto gerovės“, – pasakojo ji.
Tarybos veiklą Eneida pažinojo ir anksčiau – per jos pagrindinį renginį – Mažeikių jaunimo pikniką. „Dalyvaudavau ir kaip dalyvė, ir kaip viena iš organizacijų, dalyvaujančių piknike, atstovių, bet knibždėjo noras suorganizuoti tokį ir pačiai. Džiugu, kad tradicija yra tęsiama ir kad turėjau galimybę su komanda įgyvendinti šį renginį jau du kartus.“
Vis dėlto piknikas, anot jos, nebuvo esminė priežastis jungtis prie tarybos – tik asociacija, kuri priartino. „Darbas taryboje vėliau parodė, kad taryba nėra vien apie tai, darbo pobūdis yra platesnis.“
Tiltas tarp jaunimo ir Savivaldybės
Pasak E. Norkutės, jaunimo reikalų taryba yra lyg tiltas tarp jaunų žmonių ir Savivaldybės: „Mes išsiaiškiname, kokie yra jaunimo poreikiai, norai, ir ieškome būdų, kaip galėtume išspręsti šias problemas ar įgyvendinti iniciatyvas.“
Kaip tai atrodo praktiškai, ji iliustravo konkrečiu pavyzdžiu: „Po susitikimų su Mažeikių rajono mokinių tarybomis įžvelgėme, kad tarybos iš esmės neatlieka savo funkcijų, trūksta žinių, pagal kurias būtų įmanoma efektyviau dirbti, tad parašėme rekomendaciją mokinių taryboms su pasiūlymais, kaip spręsti šiuos išbandymus. Ją galima rasti Mažeikių r. savivaldybės puslapyje. Tokiu principu ir veikiame – įžvelgiame problemą ir ieškome būdų, kaip ją išspręsti.“
Be to, taryba atlieka ir švietimo funkciją. „Skelbiame informaciją socialiniuose tinkluose apie įvairias iniciatyvas ir renginius, griauname mitus apie Mažeikių miestą. Iš esmės stengiamės parodyti, kad Mažeikių miestas yra kupinas galimybių, reikia tik jomis naudotis bei nebūti pasyviu stebėtoju.“
Svarbiausia žinia, kurią taryba nori perduoti, – pokytis neateina iš šalies. „Mes visuomet pabrėžiame, kad jokios iniciatyvos negimsta be jaunų žmonių – niekas kitas, o tik mes patys galime kurti teigiamą pokytį. SJRT šiuo atveju jaunam žmogui gali padėti įgyvendinti bet kokį norimą dalyką, t. y. nukreipti jį tinkama linkme, kad įgyvendinimo procesas taptų lengvesnis.“
Didžiausias išbandymas – pasyvumas
Kaip didžiausią šiuolaikinę problemą E. Norkutė įvardijo pasyvumą: „Drįsčiau teigti, kad tai yra visuotinė problema, šiuolaikinių technologijų pasekmė. Iš aktyviai veikiančių žmonių perspektyvos ši problema dažnai iškyla į paviršių – kaip sudominti jauną žmogų, kaip pakviesti į renginį, nes visos aktualijos yra „nuspiriamos“ šalin.“
Šešiolikmečiai – dalyvaujamajame biudžete
Viena reikšmingiausių pastarojo meto tarybos iniciatyvų – rezoliucija, pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijai.
„Kartu su SJRT pateikėme rezoliuciją siekdami, kad būtų sudarytos sąlygos 16 metų jaunuoliams dalyvauti savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto procese – tiek teikiant idėjas, tiek balsuojant už projektus. Galime pasidžiaugti, kad administracija patvirtino mūsų siūlymą ir ši tvarka jau yra įsigaliojusi.“
E. Norkutės teigimu, anksčiau amžius buvo 18 m. – tai būtent tas laiko tarpas, kai jauni žmonės išvyksta iš gimtojo miesto ir prisidėti savomis idėjomis negali ar nejaučia poreikio. „Tad įsitraukimas nuo jaunesnio amžiaus yra aktualesnis pačiam jaunam žmogui, o, pradėjus skatinti aktyvumą nuo jaunesnio amžiaus, vėliau galėsime matyti rezultatus“, – sakė ji.
Diskodromas: kai vaikai patiria tėvų istorijas
Visai kitokia, bet ne mažiau pilietiška iniciatyva – Mažeikiuose gimęs Diskodromas.
„Prieš trisdešimt ar daugiau metų buvo įprasta rengti diskotekas jaunimui – tai buvo populiari gyvo bendravimo erdvė. Apie šiuos šokius turbūt kiekvieno iš mūsų tėvai yra pasakoję, kaip puošdavosi penktadienio vakarui, kaip šokdindavo vienas kitą. To nostalgijos jausmo įkvėpti inicijavome diskotekas jaunuoliams“, – pasakojo E. Norkutė.
Šokiai vyksta išlaikant tų laikų autentiškumą. „Muzika iš analoginių formatų, grojanti muzika sukurta iki 2000-ųjų, aprangos kodas, šokiai porose. Pagrindinis tikslas yra atkurti kolektyvinio laisvalaikio kultūrą Lietuvoje. Paprastai pasakius – kad šokiai penktadienį taptų įpročiu“, – teigė ji.
Pirmasis vakaras jau įvyko ir, pasak organizatorės, atsakymas buvo aiškus: „Jaunimas parodė, kad tikrai yra išsilgęs tokių šokių. Dabar vaikai gali patirti tėvų istorijas, o tėvai pavydėti iš namų.“
Ši iniciatyva rodo, kad pilietiškumas nebūtinai prasideda posėdžių salėje – kartais jis prasideda nuo bendros erdvės, kurioje jauni žmonės susitinka gyvai, o ne ekranuose.
Girdimi, bet dar ne prioritetas
Ar jaunimo balsas girdimas Savivaldybėje? Po metų SJRT darbo E. Norkutės atsakymas – teigiamas: „Šiuo metu tikrai jaučiu vienų metų veiklos taryboje vaisių. Dialogas su Savivaldybės atstovais yra užmegztas, pagalbos tikrai sulaukiame.“
Tačiau ji neskuba skelbti, kad viskas jau pasiekta. „Reikia suprasti, kad sisteminis pokytis tikrai yra neįvykęs – jaunimas vis dar nėra įtrauktas į prioritetinės veiklos sąrašus nei Savivaldybėje, nei Lietuvoje. Kol dėmesys yra menkas, jaunimo įsitraukimas tai aiškiai parodo, pavyzdžiui, rinkimuose“, – atkreipė dėmesį E. Norkutė.
Tautiškumas, budrumas, atsparumas
Šiandien daug kalbama apie valstybės saugumą ir visuomenės atsparumą. E. Norkutė sako, kad neramios geopolitinės situacijos akivaizdoje jai tai reiškia tautiškumą, budrumą, atsparumą.
„Į šiuos žodžius telpa daug prasmių, bet apibūdinčiau tai kaip jauną žmogų, kuris yra aktyvus politiniame lauke, dalyvauja, domisi ir atkreipia kitų dėmesį į valstybei svarbius klausimus. Džiaugiuosi, kad esu apsupta žmonių, kurie savanoriauja kariuomenėje, yra šauliai ir akylai seka šalia vykstančius neramumus“, – pažymėjo ji.
„Būk tas pokytis“
Jaunuoliui, kuris turi idėją savo miestui, bet nežino, nuo ko pradėti, – ar tam, kuris įsitikinęs, kad „vis tiek nieko nepakeisi“, E. Norkutė turi aiškų atsakymą: „Jei viduje yra noras, vadinasi, yra ir įgyvendinimo būdas. Mėgstu cituoti Mahatmos Gandhi mintį: „Būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje.“ Tad to reikia ir siekti – matant problemą netylėti, turint idėją nebijoti kreiptis į bendraminčius. Pradžia visuomet sunki, tačiau kelias po to susidėlioja savaime.“
Ir pridūrė mintį, kuri galbūt geriausiai apibūdina visą budrios kartos požiūrį: „Kai pats darai, supranti, kad gali pakeisti vieno draugo nuomonę, gali supažindinti bent vieną žmogų su tam tikra gėrybe. Tai ir yra neįkainojama – tas vienas žmogus, kuriam padėjai.“
Loading ...
