Lietuvos saugumas prasideda ne vien nuo kariuomenės ar valstybės institucijų sprendimų. Jis prasideda ir nuo kiekvieno žmogaus apsisprendimo nelikti nuošalyje, rūpintis savo kraštu ir prireikus padėti kitiems. Ką šiandien reiškia būti Lietuvos šauliu? Ar tai tik karinis pasirengimas, uniforma ir priesaika ginti Tėvynę? Iš tiesų šaulio vaidmuo gerokai platesnis. Tai atsakomybė už savo valstybę, savo artimą žmogų, bendruomenę ir pasirengimas veikti tada, kai pagalbos labiausiai reikia.
Daiva GERIKIENĖ, „Plungė“
Gyvename laikotarpiu, kai saugumo klausimai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pasirengimas galimoms grėsmėms neturėtų reikšti vien baimės ar nuolatinio nerimo. Deja, netrūksta būtent taip manančių. Svarbu suvokti, kad kur kas svarbiau yra žinoti, kaip elgtis ištikus nelaimei, kaip atpažinti nepatikimą informaciją, kur ieškoti pagalbos ir kaip pasirūpinti savimi ir artimaisiais.
Būtent šaulių veikla leidžia išmokti visų šių dalykų, kurie, vertinant šiandienos geopolitinę situaciją pasaulyje, tampa svarbūs kiekvienam. Juk saugumas pirmiausia ir prasideda nuo pasirengimo, nuo žmonių sąmoningumo ir suvokimo, kad valstybės gynyba nėra vien ginklą rankose laikančių žmonių užduotis. Kiekvienas gali prisidėti pagal savo gebėjimus, profesiją ir galimybes. Vieni renkasi karinį pasirengimą, kiti gali padėti organizuoti paramą, rūpintis logistika, prisidėti prie evakuacijos, informacijos sklaidos ar bendruomenės saugumo.
Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus šaulio priesaiką davė šių metų sausio 13 dieną ir šiandien yra Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Plungės kuopos narys. „Esu patriotas. Plungėje gimiau, augau, čia mano šeima, čia toliau planuojame gyventi ir dirbti. Esant tokiai geopolitinei situacijai, turime būti pasiruošę visapusiškai“, – paklaustas, kodėl nusprendė tapti šauliu, teigė plungiškis.
Vyras neslėpė: apsisprendimui įtakos turėjo ir pažįstamų, draugų, visuomenėje žinomų žmonių pavyzdys. Sakė, kad pats nėra linkęs afišuotis savo kaip šaulio veikla. „Nors yra ir tokių, kurie ypač mėgsta tai akcentuoti, bet ar to reikia? Nežinau. Aš noriu ramiai dirbti savo darbą, mokytis, studijuoti praktinius dalykus ir tai darau dėl savęs, o ne dėl pasirodymo“, – kalbėjo šaulys.
J. Šimkus kaip šaulys pasirinko darbą su bepiločiais orlaiviais. „Vertinant, kaip vyksta karas Ukrainoje, bepiločiai orlaiviai yra svarbi to dalis“, – įsitikinęs jis ir šyptelėjęs pridūrė, kad pats jau nebėra pirmos jaunystės ir fizinis pasirengimas galbūt nėra pats geriausias, o darbas su dronais reikalauja ne fizinės ištvermės, bet „galvos, akių ir technikos, kurią reikia mokėti valdyti“.
Būti šauliu J. Šimkui patinka, bet svarbiausia, kad ši veikla – labai reikalinga. „Aš esu tos kartos, kuri netarnavo kariuomenėje, todėl iki šiol karinio pasirengimo žinių neturėjau. Tapęs šauliu daug ko išmokau. Be to, juk mes ne tik karine prasme esame šauliai. Buvimas šauliu apima ne tik pasirengimą ginkluotai gynybai, bet ir pagalbą gyventojams, pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms“, – pasakojo pašnekovas.
Kodėl svarbu būti šauliu? Pasak J. Šimkaus, pirmiausia šaulių veikla ugdo patriotiškumą ir atsakomybės jausmą. Atsakomybę savo valstybei, šeimai, bendruomenei. „Žinios, kurios įgyjamos būnant šauliu, šią dieną yra būtinos. Kaip mes vaikus mokome plaukti, taip juos turime pratinti ir prie gynybos klausimų. Kaip demokratinė valstybė mes turime būti pasiruošę, o kaip visuomenė – išmanyti, kaip elgtis sudėtingose situacijose. Buvimas šauliu reiškia nuolatinį tobulėjimą ir žinių, kurios praverčia gyvenimą, įgijimą“, – mano plungiškis.
Plungės šaulių 802-osios kuopos vadas Arūnas Raudys Lietuvos šaulių sąjungoje skaičiuoja jau 6 metus. Šauliu tapo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. „Esu tarnavęs kariuomenėje, tad iškart supratau, kad 250 tūkst. karių prie Ukrainos sienos žiemą reiškia grėsmę ir kad kažkas bus. Šis faktas tik paskatino mano apsisprendimą priimti šaulio priesaiką, nes negalima gyventi galvojant, kad tik kažkur vyksta karas… Turime būti pasiruošę“, – tvirtino Plungės šaulių vadas.
A. Raudys – savo šalies patriotas, Sausio 13-osios gynėjas. Meilę savo šaliai įskiepijo dar tėvai. „Lietuvos vėliavą mačiau dar vaikas būdamas“, – sakė jis. Todėl sprendimas tapti šauliu atėjo iš suvokimo ir vidinio jausmo, kad būtina ginti savo valstybę, savo šeimą, savo vietą, kurioje gyveni. „Plungės šauliai yra pasiryžę ginti Plungę, savo bendruomenės žmones. Be to, juk ne visada reikia kalbėti apie karinį gynimą. Šaulių veikla – tai ne tik pasirengimas ginkluotai gynybai. Mūsų misija – savo pavyzdžiu stiprinti žmonių pilietiškumą, padėti rūpintis visuomenės saugumu iškilus įvairioms krizinėms situacijoms“, – aiškino A. Raudys.
Svarbus dalykas, pasak pašnekovo, kad buvimas šauliu žmogų išmoko daug bazinių dalykų, reikalingų ekstremaliosioms situacijoms suvaldyti: nuo pirmosios pagalbos suteikimo iki gebėjimo veikti drausmingai ištikus nenumatytiems atvejams.
Plungės šaulių vadas įsitikinęs, kad šaulių veiklos esmė – ne tik ginti, bet ir padėti. „Šaulio stiprybė atsiskleidžia ne vien per pasirengimą ginti valstybę. Ne mažiau svarbus gebėjimas pastebėti šalia esantį žmogų, nesutrikti nelaimės akivaizdoje ir prireikus ištiesti pagalbos ranką“, – mano A. Raudys. Juk buvimas šauliu ugdo ir asmenines žmogaus savybes – atsakomybę, drausmę, ištvermę, pasitikėjimą komanda. Šios vertybės svarbios ir kasdieniame gyvenime, šeimoje, darbe bei bendruomenėje.
Pašnekovo manymu, didžiausia žmonių bėda, vertinant geopolitinę situaciją pasaulyje, – abejingumas ir manymas, kad viskas vyksta kažkur kitur, o mes patys esame saugūs ir niekam neįdomūs. Būtina ugdyti žmonių sąmoningumą ir supratimą, kad mūsų šalies stiprybė – pasirengę žmonės. „Galbūt dar reikia laiko mūsų žmonėms suvokti, gal turi pasikeisti kartos, tačiau būtina suprasti, kad laisvė ir saugumas nėra savaime suprantami dalykai, o jų išsaugojimas priklauso ir nuo visuomenės pasirengimo, vienybės bei pasitikėjimo vieniems kitais. O pilietiškumas turi prasmę tada, kai žmogus pasiryžta ne tik kalbėti apie atsakomybę, bet ir pats jos imtis“, – teigė A. Raudys.
Loading ...
