Telšiuose gyvenantis Vaclovas Vagnorius sausio 31 dieną artimųjų apsuptyje atšventė 100 metų sukaktį. Kur slypi ilgaamžiškumo paslaptis?
Šiandien, sulaukęs šimto metų, didžiausią džiaugsmą sukaktuvininkas atranda būdamas kartu su vaikais, anūkais ir proanūkiais, kurių šeimoje – visas būrys.
Aurelija SERVIENĖ
Sunki vaikystė
V. Vagnorius gimė 1926 m. sausio 31 d. Telšių rajone, Micaičių kaime. Baigė tik pradinę mokyklą.
Mama jauna liko našlė su dviem berniukais, todėl Vaclovui teko padėti šeimai – dirbo pas ūkininkus. Tik vėlyvą rudenį, kai visi ūkio darbai būdavo nudirbti, jis galėdavo sugrįžti į mokyklą. Vėliau, našlei ištekėjus antrą kartą, šeimoje gimė dar keturi vaikai.
Ėmėsi visokių darbų
Po tarnybos armijoje Vaclovas apsigyveno Telšių mieste ir ėmėsi visokių darbų. Dirbo durpyne, batsiuviu, „Masčio“ fabrike – kūriku katilinėje, statybose – prie medžio darbų.
Užaugino tris vaikus
1951 m. Vaclovas sukūrė šeimą. Santuokoje išgyveno 67 metus. Užaugino ir į mokslus išleido 3 vaikus.
Dukra Regina pasirinko pradinių klasių mokytojo profesiją, sūnus Romanas tapo medžio apdirbimo liaudies meistru, jauniausias Vaclovas įgijo tekintojo specialybę.
Darbštus ir sumanus
V. Vagnorius nuo jaunystės buvo labai darbštus ir sumanus. Jis savo rankomis pasistatė namą, o sūnums užaugus ir sukūrus šeimas, padėjo ir jiems namus pasistatyti.
Gebėjo dirbti visus darbus – mūryti, elektros ir santechnikos darbus atlikti, stogą uždengti, parketą kloti ir t. t.
Labai mėgo savo sode medžiais ir krūmais rūpintis, todėl vaikai visada turėjo savo kriaušių, obuolių, vyšnių, slyvų, aviečių. Sode pastatė didelį šiltnamį, kur augo agurkai ir pomidorai.
Laukia anūkų ir proanūkių
Sulaukęs šimto metų Vaclovas turi 8 anūkus ir 13 proanūkių.
Prieš aštuonerius metus mirus žmonai Bronei (jai buvo 90 metų), tėvu rūpinasi ir jį slaugo dukra.
Pablogėjus regai vyras mėgsta klausytis radijo, domisi, kas vyksta pasaulyje ir šalyje. Ir visada laukia anūkų ir proanūkių, kurie jį pralinksmina ir džiugina.
Loading ...
