Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Telšių r. ūkininkas Aidas Andrijauskas. Vyras skundėsi, jog jo 20 ha kukurūzų lauką nuniokojo šernai, tačiau Savivaldybės sudaryta komisija, apsilankiusi ūkininko laukuose, nuostolių nusprendė neskaičiuoti. Medžiotojai, atsakingi už žvėrių populiacijos reguliavimą ūkininko laukuose, žalos atlyginti taip pat neketina. Motyvai – auginami kukurūzai neatitinka agrotechninių reikalavimų, ūkininkas pats neprižiūri pasėlių ir todėl patirta žala neskaičiuota – A. Andrijausko netenkina. Teisybės jis ketina ieškoti teisme.
Monika GIRDVAINĖ
Patyrė nuostolių
A. Andrijauskas ūkininkauja Telšių r. Luokės sen., Baltininkų k. 112 galvijų turintis ūkininkas sakė rudens pradžioje atvykęs į savo 20 ha kukurūzų lauką ir pamatęs nemalonų vaizdą – pasėlius buvo nusiaubę šernai.
„Laukas išgulėtas, ištryptas. Patyriau didelę žalą. Iš kukurūzų darau silosą, juo šeriu galvijus. Kadangi derliaus nuėmiau mažai, pašarus reikės pirkti“, – guodėsi vyras.
A. Andrijauskas pasakojo iš 20 ha kukurūzų lauko silosui nupjovęs 80 tonų kukurūzų. Ūkininko skaičiavimu, vidutiniškai iš hektaro nupjaunama apie 30–50 tonų, tad patirta žala mažiausiai siekia apie 500 tonų kukurūzų masės.
Dėl padarytų nuostolių žmogus nusprendė kreiptis į Savivaldybėje suinteresuotus asmenis.
Žalos neįžvelgė
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Telšių r. savivaldybės administracijos medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija apsilankė ūkininko laukuose, įvertino situaciją. Komisija (Telšių r. savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Angėlina Keliauskienė, Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Lukoševičienė bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Andrius Jankauskas), apžiūrėjusi lauką, priėmė sprendimą padarytos žalos neskaičiuoti.
„Įvertinta, kad kukurūzų laukas yra miško apsuptyje. Kukurūzų laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų, apaugęs piktžolėmis, iš jų matyti vienas kitas kukurūzų stiebas, šernų išknisimo požymiai matyti tik ten, kur nėra kukurūzų, dalis kukurūzų stiebų su piktžolėmis, išgulę. Komisija vieningai nusprendė medžiojamų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų laukui neskaičiuoti, nes kukurūzai neatitinka agrotechninių reikalavimų, ir nėra galimybių nustatyti, kad kukurūzų laukui padaryta žala būtent dėl laukinių gyvūnų“, – teigiama A. Andrijauskui atsiųstame komisijos akte.
Sprendimu nepatenkintas
Komisijos sprendimas papiktino ūkininką. „Mano ūkis – ekologinis, negaliu naudoti cheminių medžiagų žolėms naikinti, tai kažkiek jų ir būna. Ekologiniuose ūkiuose kasmet vykdoma patikra. Šių metų rugsėjį patikrinti visi mano laukai, surašyti aktai, jokių pažeidimų neužfiksuota, nenustatyta, kad jie neatitinka agrotechninių reikalavimų. Be to, mano kukurūzų laukas tikrai nėra miško apsuptyje, tik vienoje pusėje yra miškas ir tai gerokai toliau nuo lauko“, – komisijos sprendimu piktinosi A. Andrijauskas.
Rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo Albino Slavinskio pasiteiravome, galbūt komisija netinkamai įvertino padarytą žalą, gal žalą buvo įmanoma apskaičiuoti bent tam tikriems lauko plotams. Tačiau pateiktas toks pat atsakymas – esą laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų, kai kuriose vietose kukurūzai visai nebuvo sudygę.
„Kada yra galimybė, apmokame patirtą žalą, neskriaudžiame tų ūkininkų, bet šiuo atveju tikrai nebuvo pagrindo skaičiuoti patirtų nuostolių“, – komentavo A. Slavinskis.
Apsauga – ūkininko reikalas
Kaimo plėtros skyriaus vedėjas pabrėžė, kad norėdami gauti kompensaciją už patirtą žalą, pasėlius nuo laukinių gyvūnų turėtų saugoti ir patys ūkininkai, aptverdami laukus elektriniu piemeniu arba tvora, neleidžiančia gyvūnams patekti į pasėlius.
Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje rašoma: „Miško supamų žemės ūkio pasėlių, augančių iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, savininkams medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.“
Atrodytų, minėto ūkininko atvejis nepriskirtinas metodikoje minimiems plotams, kurie, norint gauti kompensaciją, turėtų būti tveriami. Taigi, ūkininko laukai ir jų apsauga nuo laukinių gyvūnų – tik paties ūkininkaujančiojo reikalas.
Medžiotojai kaltės neprisiima
Pažeistų plotų savininkui A. Andrijauskui komisija pasiūlė kreiptis į Telšių apskrities Luokės medžiotojų klubą dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių naudojimo.
Pagal Medžioklės įstatymą, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
A. Andrijauskas įsitikinęs, kad bent dalį patirtos žalos jam turėtų atlyginti Luokės medžiotojų būrelis, kuris atsakingas už žvėrių populiacijos reguliavimą jo nuniokotame pasėlių plote.
„Visų pirma ūkininkas pats turi rūpintis savo lauku. Nesvarbu, kad jis ūkininkauja ekologiškai, bet juk ravėti, naudoti repelentus nuo žvėrių, aptverti lauko niekas nedraudžia. Nuo birželio mėnesio medžiotojai stebėjo jo lauką, tačiau iš ūkininko nesulaukta jokių pastangų. Iš dalies kaltę turėtume prisiimti ir vieni, ir kiti, bet kaltinti vien medžiotojų tikrai negalima“, – įsitikinęs Luokės medžiotojų būrelio pirmininkas Vigantas Stasiulis. Jis pridūrė, kad atlygindamas žalą medžiotojų būrelis ūkininkui nuveš nušautą šerną.
Toks pasiūlymas A. Andrijausko netenkina. Ūkininkas kompensacijos dėl patirtų nuostolių ketina reikalauti teisiniu keliu.
Siuo atveju,tai tipiskas ukininko nesaziningumo ir noro pasipelnyti pavyzdys,o sernai cia kalciausi maziausiai.