Vasario 28 d. Telšių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsniu (dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gręsiančios žūties) priėmė sprendimą realizuoti Nevarėnų miestelio gyventojai V. M. priklausančią karvę paskerdžiant, o šunis perduoti beglobių gyvūnų gaudymą vykdančiai institucijai. Teismo sprendimą pavesta įvykdyti Telšių rajono savivaldybės administracijai.
„Problemos su šia Nevarėnų gyventoja dėl prastos jai priklausančių gyvūnų priežiūros tęsiasi nuo 2004 metų, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas. – Moteris gyvena viena pati, ir vienintelis jos pajamų šaltinis – tai pensija. Nevarėniškė, galima sakyti, turi nesveiką polinkį laikyti didelį kiekį gyvūnų, šiuo atveju – šunų. Dėl tokios silpnybės ji ne kartą buvo įspėta, svarstyta administracinių ginčų komisijoje, išrašytos baudos. Tačiau tai nepadėjo. Šiuo metu dėl sveikatos sutrikimų ji paguldyta į ligoninę, o jos gyvūnai liko visiškai neprižiūrimi.“
R. Račkausko teigimu, paskutinį kartą dėl jos auginamų gyvūnų, o tiksliau – dėl galimai gresiančios jų žūties, kreiptasi į Telšių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, taip pat į Telšių rajono apylinkės teismą.
„Teismas skubos tvarka išnagrinėjęs bylą Telšių rajono savivaldybės administracijai pavedė įvykdyti sprendimą, t. y. Nevarėnų gyventojai V. M. priklausančią karvę realizuoti paskerdžiant, o šunis perduoti beglobių gyvūnų gaudymą vykdančiai institucijai, – pasakojo R. Račkauskas. – Tokia kompleksinė gyvūnų konfiskacija Telšių rajone vykdoma pirmą kartą. Nuvykus į vietą buvo rasti aštuoni šunys. Pastebėta, kad gyvūnai neturėjo nei lakti, nei ėsti. Vieną mažą pasišiaušusį varliuką (šuniuką, – red.) ištraukėme iš rūsio, kitas, be teisės išeiti laukan, buvo uždarytas troboje, kurioje nebuvo nei grindų, o tik žemė susimaišiusi su gyvūnų išmatomis. Dar keturis radome uždarytus tvarte, du lakstė palaidi po kiemą. Šiek tiek geresnė situacija buvo su karve, kurią pašerdavo kaimynas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai konstatavo, kad tiek galvijui, tiek šunims gresia žūtis. Karvė buvo paskersta, o už ją gauti pinigai pervesti į moters sąskaitą. Visus aštuonis šuniukus išsivežė UAB „Kometa“, kuri Telšių rajone teikia beglobių gyvūnų gaudymo paslaugas. Bandysime jiems ieškoti naujų šeimininkų. Jeigu jų nerasime, deja, teks užmigdyti.“
R. Račkausko teigimu, iš šios istorijos reikėtų pasimokyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra neįgalus, ar įgalus, negali būti toleruojamas.
„Gyvūnai kankinosi, ir anksčiau ar vėliau jie būtų žuvę, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjas. – Kaimynai pasakojo, kad buvo atvejų, kai šios moters šunys iš bado draskydavo vienas kitą, t. y. suėsdavo mažesnius šuniukus. Be to, tai juk buvo potencialus židinys, kuriame vieną dieną galėjo kilti labai negerų dalykų, pvz., pasiutligė.“
„Per pusmetį V. M. buvo du kartus tikrinta. Moteris buvo ne kartą įspėta susitvarkyti, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Nevardauskas. – Kai buvo gauta informacija iš Nevarėnų seniūnijos, jog gyvūnai neprižiūrimi, šunys iš bado graužia vienas kitą, o karvė 3 dienas nemelžta, buvo nuspręsta kreiptis į teismą.“
Paskersti karvę, o neatiduoti ar parduoti ją kitam asmeniui, buvo nuspręsta, nes kitaip nėra numatyta teisės aktuose. Be to, karvė buvo sena (14 metų) ir labai sulysusi.
„V. M. dėl didelio laikomų šunų kiekio buvo įspėta ir bausta ne kartą, – pasakojo Nevarėnų seniūnė Vilma Šakienė. – Jos elgesys gyventojams ilgą laiką kėlė įtarimų. Gyveno tik iš pensijos, kurią praktiškai visą išleisdavo gyvūnams, o valgydavo iš to, kas likdavo. Jos racioną sudarydavo batonas su vandeniu ir cukrumi. Gyveno antisanitarinėmis sąlygomis – visa tai kenkė jos sveikatai. Šiuo metu moteris yra ligoninėje. Buvau nuvykusi jos aplankyti ir informavau apie teismo sprendimą. Su ja sunku susikalbėti: tik ilgiau bendraujant pradeda atpažinti žmones. Visa mūsų miestelio bendruomenė tikisi, jog moteris pasveiks ir yra pasiruošusi jai padėti – sutvarkyti kambariuką, kad grįžusi galėtų gyventi normaliomis sąlygomis.“
Komentuodama teismo sprendimą, V. Šakienė teigė, jog nevarėniškiai džiaugiasi, kad daugelį metų miestelį kankinusią problemą pavyko išspręsti: „Pagaliau palaidi šunys nebekels grėsmės į mokyklą einantiems vaikams, neterš aplinkos. O teismo sprendimas yra toks, koks yra…“