Naujoji rajono valdžia perkopė šimto dienų slenkstį. Ar tai pakankamai ilgas laikas nuveiktiems darbams vertinti? Gal jau galima įžvelgti tendenciją, kur link suka politikai, gal yra grėsmių ar pavojų, kuriems būtų galima užbėgti už akių? Kalbėjomės su buvusiu Telšių rajono savivaldybės meru, opozicinės partijos Telšių rajono savivaldybės taryboje nariu Valdemaru Ramšu.
„Nesu teisėjas ir nelabai turėčiau teisę vertinti dabartinės valdžios darbą. Tai po 3,5 metų padarys rinkėjai, – kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas narys, eksmeras Valdemaras Ramšas. – Dar anksti kalbėti ir apie finansinius reikalus – visi galai pasirodys metų pabaigoje.“ Šimtas dienų, anot pašnekovo, labiau simbolinis laikas, per kurį išvysti realią rajono finansinę padėtį ar teikti kažkokias ataskaitas yra sunku.
Kalbėdamas apie darbą Telšių rajono savivaldybės taryboje V. Ramšas teigė, kad didelių prieštaravimų tarp pozicinių ir opozicinių partijų nebuvę: „Mes kaip opozicija ne visada turėjome prieštaringą nuomonę, tačiau buvo daugybė klausimų, kuriuos, mūsų nuomone, reikėjo spręsti kitaip. Visada stengiamės, kad mūsų balsas būtų išgirstas: išsakome savo poziciją vienu ar kitu klausimu, kuri, mūsų manymu, yra naudingesnė rajonui, jo gyventojams.“
Vienas iš tokių klausimų – dėl didžiųjų prekybos centrų išdėstymo plano keitimo: „Kalbame apie buvusios konservų gamyklos pastatų kompleksą, kur norima statyti dar vieną mieste prekybos centrą. Kada Taryboje buvo svarstomas šis klausimas, mes išreiškėme savo poziciją, kad privatininkas su tokiu požiūriu, kokį turi šiandien, nėra pats geriausias variantas Telšiams.“
Be to, V. Ramšas Telšių rajono savivaldybės tarybai priimant kai kuriuos sprendimus pasigedo visuomenės nuomonės: „Tarybos sutikimas Žemaičių muziejų „Alka“ perduoti Kultūros ministerijai. Ar nereikėjo šiuo klausimu daugiau diskusijų, išgirsti žmonių nuomonės? Priimant tokį sprendimą atsakomybė yra gerokai didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Aišku, labai tikėtina, kad įstaigos finansavimas, perdavus ją valstybei, būtų didesnis, kad gal darbuotojų algos didėtų, būtų galima planuoti kokius nors einamuosius remonto darbus ir kt. Atsiveria daug galimybių, tačiau yra vienas „bet“… Mūsų muziejus turi tokių „perliukų“, kurių, su visa pagarba Lietuvai ir Vilniui, tikrai nesinorėtų atiduoti kokiems nors Valdovų rūmams. Gal tai ir nesąmonė, tačiau reikia pasverti visus pliusus bei minusus ir gerai šį klausimą išdiskutuoti su visuomene.“
Buvęs Telšių rajono savivaldybės meras pasidžiaugė, kad dabartinė valdžia tęsia per jo vadovaujamą kadenciją pradėtus darbus. „Širdį džiugina, kad visi projektai, kuriuos mes pradėjome, yra tęsiami. Aišku, norėtųsi, kad kai kurie dalykai spręstųsi greičiau – kaip Telšių senamiesčio užbaigimas, vandenvalos projektai. Tačiau svarbiausia, kad viskas juda į priekį – ar lėčiau, ar greičiau.“
Anot V. Ramšo, visi rajono reikalai ir neturi sustoti pasikeitus valdžiai: „Rajonas nėra valdomas kažkam sugalvojus ar naujų minčių lietumi. Viskas yra numatyta ir apspręsta strateginiame plane, kuris turi ne vienų metų įdirbį.“ Visas procesas – nuo idėjos iki projektų darbų pradžios bei užbaigimo, pašnekovo teigimu, yra labai ilgas, todėl nukreipti jį kita linkme, pasikeitus politiniams vėjams, nelabai išeina: „Ar viena politinė jėga valdžioje, ar kita – norint teigiamų permainų, reikia laikytis ne vieną Telšių rajono savivaldybės tarybos kadenciją išdirbto strateginio plano, kuriame užprogramuota mūsų rajono raida keliems dešimtmečiams į priekį.“
Šimtadienio proga rajono valdantieji prieš kelias savaites buvo surengę spaudos konferenciją, per kurią išsakyti priekaištai buvusiai valdžiai – esą Savivaldybė tiek įklampinta į skolas, kad planuoti kažkokius naujus darbus praktiškai neįmanoma. „Savivaldybė visada turėjo skolų. Ši situacija susiklostė ne vakar ir ne šiandien, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo pozicijos pasisakymus V. Ramšas. – Mūsų rajonas niekada neviršijo skolinimosi limito, o praėjusius metus baigėme pakankamai gerai – Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai buvo stipriai sumažinti, nors teko smarkiai susispausti.“ Anot Telšių rajono savivaldybės eksmero, norint, kad rajonas judėtų į priekį, ypač kalbant apie įgyvendinti numatytus projektus, bei palaikyti gyvybiškai svarbias ir eksploatacines Savivaldybės funkcijas, reikia pinigų, kurių biudžete nėra. Todėl yra išnaudojama skolinimosi galimybė. „Tačiau skolintis reikia proto ribose. Šiemet jau įvyko keletas naujos kadencijos Tarybos posėdžių, per kuriuos buvo priimti finansiškai nepagrįsti sprendimai, – metė akmenį į pozicijos daržą V. Ramšas. – Aišku, tie sprendimai yra reikalingi, jie žinomi seniai, yra „prisirpę“ ir reikalaujantys dėmesio: tai ir dėl šilumos ūkio, ir naujų grupių darželiuose steigimo, einamieji smulkūs ir dideli remontai. Tačiau ar tikrai negalima buvo dar kaip nors išlaviruoti ir juos atidėti arba bent jau spręsti ne visus iš karto?“
Anot V. Ramšo, tokie naujos valdžios sprendimai tik didins Savivaldybės kreditorinį įsiskolinimą. „Skolų buvo ir prieš ketverius metus, skolų yra ir dabar. Tačiau visa esmė – kaip tos skolos bus valdomos. Duok, Dieve, kad dabartiniai valdžiai po tokių sprendimų pavyktų finansinius metus pabaigti sėkmingai.“
Pasikeitus rajono valdžiai, telšiškiai pastebėjo, kaip vienos partijos valstybės tarnautojus keitė kitų, valdančiąją daugumą suformavusių partijų nariai. Paprašytas pakomentuoti tokį valdžios „kryžiaus žygį“ prieš kitatikius, V. Ramšas gūžčiojo pečiais: „Ką čia komentuoti? Kur įstatymais žmonės yra mažiau apginti, ten ir vyksta politinių kadrų kaita. Mes, būdami valdžioje, šiek tiek kitaip sprendėme šiuos klausimus.“