Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Žmogaus širdis sutverta dangui“, kurią sudaro pokalbiai su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu.
Kūrinį pristatė arkivyskupas K. Kėvalas bei knygos sumanytojas, bendraautoris Vytautas Raškauskas.
Susitiko Knygų mugėje
Rašytojas, publicistas, politologas V. Raškauskas pasakojo, kaip kilo idėja rengti šią knygą.
„Prieš turbūt ketverius metus teko susitikti su arkivyskupu Knygų mugėje. Tuo metu dirbau žurnalistu ir turėjau užduotį jį pakalbinti. Tuomet jokių minčių apie knygą nebuvo, turėjau parašyti paprastą straipsnį.
Susitikom, pamačiau, kad tai didelio pozityvumo ir giedros širdies žmogus. Pokalbio metu ypač nuskambėjo vilties aspektas. Kai išėjo straipsnis, buvo daug reakcijų, supratau, kad viltingas žvilgsnis, padrąsinimas yra aktualus daug žmonių“, – pasakojo rašytojas.
Po pasikalbėjimo Knygų mugėje K. Kėvalas žurnalisto paprašė palydėti jį į kitą salę. Nedidelį atstumą teko eiti gal dvi valandas, nes vos jie pajudėdavo nors žingsnį, atsirasdavo žmogus, norintis pasisveikinti, paspausti arkivyskupui ranką. V. Raškauskas suprato: vilties, gerumo, sklindančio iš arkivyskupo, visiems labai reikia. Tad nusprendė jo mintis sudėti į knygą, kad ją galėtų perskaityti kiekvienas ir pasisemti šių dalykų.
Kūrinys – aktualus ir suprantamas
V. Raškauskas ėmėsi įgyvendinti šį sumanymą: savaitgalio rytais, kai arkivyskupas būdavo laisvesnis, susitikdavo su juo pasikalbėti. Iš viso kalbėtasi dešimt kartų, pokalbiai trukdavo keletą valandų.
„Knygų yra begalė, o aš norėjau parašyti knygą, kuri būtų nesenstanti. Tad kilo mintis atsispirti nuo metų švenčių: Vasario 16-osios, Sausio 13-osios, Motinos dienos ir panašiai.
Tarkime, kalbėdami apie Sausio 13-ąją, mes aptarėme arkivyskupo vaikystę, tai, kaip jis atsimena tų dienų įvykius.
Taigi, žmonės, kiekvieną kartą, artėjant Kalėdoms, Velykoms, kitai šventei, kai norės ką nors šilto paskaityti, galės ta proga atsiversti tam tikrą šios knygos dalį. Taip knyga vėl taps aktuali“, – mintimis dalijosi V. Raškauskas.
Knygos autorius teigė, kad knyga parašyta paprasta, visiems suprantama kalba.
Išbandymuose – nauja gyvenimo kokybė
Pristatymo metu pastebėta, kad vienijanti knygos „Žmogaus širdis sutverta dangui“ gija – viltis. Tačiau šiuo metu pasaulyje vyksta daug neramumų, karų, kurių arčiausias – Ukrainoje. Bibliotekoje vykusio pristatymo metu V. Raškauskas paklausė K. Kėvalo: kaip reikėtų reaguoti į šias sunkias situacijas ir kaip stiprinti viltį kasdienybėje?
Arkivyskupas kalbėjo: „Šiuo metu pasaulio trapumo apraiškos yra ryškios, įtampa labai didelė, tai gąsdina širdį. Tačiau, kita vertus, mes, kaip žmonės, įgauname naują kokybę, suvokiame, kad viskas priklauso ne tik nuo mūsų, kad negalima gyventi be Dievo bei savo jėgomis spręsti savo ir pasaulio likimo. Viešpats kviečia kreiptis į Jį.“
Pasak K. Kėvalo: „Žmonija tik trapumo būsenoje nubunda. Žmogus kreipiasi į Dievą dažniausiai tik tada, kai ištinka bėda.“
Kaip palaikyti viltį?
Viltį, kaip ir visus kitus dalykus, reikia lavinti. Remdamasis popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Išgelbėti viltimi“, K. Kėvalas patarė, kaip tai daryti.
„Pirmoji vilties lavinimo vieta yra malda: kai niekas manęs nebegirdi, kai niekas manęs nebeklauso, Dievas vis dar klauso. Žmogus, kuris skiria laiko meditacijai ir maldai, išlaiko ramybę.“
Antroji vilties lavinimo „vieta“ kiek netikėta – darbas ir kančia. Arkivyskupas paaiškino: „Darbas, kurio imiesi, dažnai susijęs su kančia, bet jeigu įveiki šį pasipriešinimą, gyvenimas įgyja daugiau kokybės, atsiranda daugiau džiaugsmo, ramybės ir vilties.“
Ir trečioji vilties lavinimo vieta – Paskutinis teismas.
„Iš pradžių galvojau: kas jau kas, bet ne šitas įvaizdis teikia viltį. O pasirodo, pasak popiežiaus, krikščionims Paskutinis teismas turi teikti viltį, kadangi teisingumas triumfuos. Paskutinis žodis šiame pasaulyje nebus tirono, paskutinį žodį tars mylintis Dievas. Kiekviena neteisybė nėra amžina, jai bus užbrėžta riba“, – kalbėjo K. Kėvalas.
Grojo akordeonu
Renginio pabaiga buvo itin nuotaikinga – K. Kėvalas atliko kelis kūrinius akordeonu.
Pasak arkivyskupo, šis instrumentas jį sužavėjo nuo mažų dienų, nes akordeonu grojo jo pusbrolis Valdas. Vėliau K. Kėvalas pats išmoko juo groti, viena jo jaunystės svajonių buvo muzikuoti vestuvėse.
„Pasirodo, svajonės pildosi: išties, būnant kunigu, teko groti vestuvėse. Vienose jų atlikau tris vaidmenis – kunigo, muzikanto ir vairuotojo“, – juokėsi K. Kėvalas.
Be to, arkivyskupas buvo ir muzikinės kunigų grupės „Sacerdos“ narys.
Martina RUGINYTĖ
Autorės nuotr.
Loading ...
