Palangos kurorto muziejus surengė poezijos konkursą „Haiku Palangai 2025“.
Į kvietimą kurti trieilius tema „Meilės miestas“ atsiliepė ir būrelis mažeikiškių. Jų pastangos ir kūriniai buvo pastebėti, o autoriai apdovanoti.
Konkurso dalyvių kūrinius galės skaityti visi, kas lankysis Palangoje ir vaikščios jos tiltu į jūrą.
Skirtas kompozitoriaus metinėms
Respublikinis konkursas „Haiku Palangai“ įvyko aštuntą kartą. Įvairaus amžiaus poezijos kūrėjai, kuriems nesvetimas iš Japonijos kilęs unikalus poezijos žanras haiku, kasmet kviečiami šiuos trieilius kurti pagal vis kitą organizatorių pasiūlomą temą.
Šiemet konkursas buvo dedikuotas kompozitoriaus, dailininko, chorvedžio, kultūros veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
M. K. Čiurlionis ir Palanga – labai artimi. Pirmą kartą gintarinės Baltijos pakrantę keturiolikmetis Čiurlionis pamatė mokydamasis kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestro mokykloje Plungėje. Būsimasis kompozitorius drauge su orkestru į Palangą vasaromis atvykdavo koncertuoti.
Apie Palangą jis pasakodavo kupinas susižavėjimo, prisimindavo pirmą kartą iš seno žvejo išgirstas legendas apie deivę Jūratę ir išmintingąją Birutę.
Klausėsi žemaitiškų dainų, nors jų žodžių, žemaitiškai tariamų, ir nesuprato, bet užsirašydavo melodijas, o namie jas niūniuodavo arba skambindavo.
Mažeikiškės – laureatės
Šių metų konkurso tema – „Meilės miestas“ suvienijo 198 dalyvius iš 36 Lietuvos miestų, Belgijos bei Vokietijos. Kūrėjai Palangai dedikavo 752 haiku.
Apdovanota 30 laureatų. 15 išrinko konkurso komisija, kurią sudarė jos pirmininkas filologas, poetas, redaktorius Danielius Milašauskas, narės – poetė, anglų kalbos mokytoja Goda Bendoraitienė ir žurnalistė Livija Grajauskienė. Komisija skyrė po 3 prizines vietas ir po 2 papildomus prizus, trijose amžiaus grupėse. Dar 15 prizų (po 5 kiekvienoje amžiaus grupėje) skyrė Palangos kurorto muziejus.
Į Palangos kurorto muziejuje šeštadienį vykusią nugalėtojų apdovanojimo šventę buvo pakviesta mažeikiškė poetė, kelių knygų autorė Jūratė Norvaišienė, keturios mokinės iš „Ventos“ progimnazijos ir jų lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Gedgaudaitė.
J. Norvaišienė už sukurtą haiku įvertinta Palangos kurorto muziejaus laureatės diplomu. „Ventos“ progimnazijos 8c klasės mokinė Emilija Paūžytė, 7c klasės mokinė Lėja Danilevičiūtė ir 5d klasės mokinė Noja Kupliauskaitė taip pat apdovanotos Palangos kurorto muziejaus laureačių diplomais. O 5d klasės mokinė Amelija Davidauskytė jaunesniojo mokyklinio amžiaus dalyvių grupėje laimėjo antrą vietą – tapo komisijos laureate.
Tarp laimėtojų – ne pirmą kartą
Tai ne pirmasis sėkmingas „Ventos“ progimnazistų bandymas dalyvauti haiku konkurse. Praėjusių metų pabaigoje dvi šios mokyklos mokinės tapo Skuodo Romualdo Granausko bibliotekos organizuoto konkurso laimėtojomis.
„Ventos“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja G. Gedgaudaitė „Santarvei“ sakė, kad ją pačią haiku žanru sudomino ir mokinius pakviesti juos kurti bei dalyvauti konkursuose padrąsino J. Norvaišienė.
„Pernai, paskatinta Jūratės, pirmąkart pakviečiau savo mokinius kurti šiuos trieilius ir dalyvauti konkurse Skuode. Su Jūrate bendradarbiavome, nuolat palaikėme ryšį. Žodžiu, pirmiausia ji man buvo mokytoja ir įkvėpėja, kuri dalijosi žiniomis, skatino, patarė. O tada jau aš stengiausi perteikti tas žinias savo mokiniams“, – pasakojo G. Gedgaudaitė.
Taisyklių nėra
„Santarvės“ pašnekovė prisipažino anksčiau galvojusi, kad haiku – vyresniems, daugiau patirties turintiems kūrėjams skirtas žanras.
Bet kai pasiūlė pabandyti kurti haiku visiems savo mokiniams, kurie lanko 5–8 klases, lietuvių kalbos mokytoja pastebėjo, jog šis žanras jiems patinka.
„Man atrodo, juos motyvuoja tai, kad haiku – tos trys eilutės nėra rimuotos, nėra suvaržytos klasikinės eilėdaros. Mokiniai, nevaržomi taisyklių, noriai kuria, bando, eksperimentuoja. O galbūt jiems patinka ir tai, kad haiku žanras leidžia džiaugtis greitu rezultatu, per neilgą laiką sukurta emocija. Jis yra trumpas, bet kartu reikalauja išmonės. Reikia pamąstyti, pabandyti atrasti netikėtą prasmę, netikėtą „kampą“. Tie dalykai motyvuoja ir tuos mokinius, kurie šiaip jau nemėgsta kurti, rašyti tekstų“, – mintimis dalijosi G. Gedgaudaitė.
Netikėta buvo ir tai, kad žanrą kuo puikiausiai „išlukšteno“ ir patys jauniausi mokiniai – penktokai.
„Palangos haiku 2025“ organizatoriams mokytoja nusiuntė 17-os mokinių sukurtus trieilius.
„Haiku kūrė kur kas daugiau vaikų. Bet turėjau pažvelgti į mokinių kūrinius kritiškai ir išrinkti, mano nuomone, geriausius“, – pažymėjo mokytoja.
Pirmiausia treniravosi
Pirmiausia visos G. Gedgaudaitės mokomos klasės pamokų metu sužinojo, kas tas haiku, mokytoja paaiškino trieilio kūrimo principus. Paskui mokiniai ir jų mokytoja pagal susigalvotą temą siūlydavo, rinkdavo įvairius žodžius ir jų derinius, o viską, ką sugalvojo, užsirašydavo.
Kitaip tariant, iš pradžių mokykloje buvo bandoma mokytis ir lavinti gebėjimą kurti haiku. Ir tik „pasitreniravus“ mokytoja pasiūlė idėją: dalyvauti Palangos kurorto muziejaus konkurse.
„Papasakojau, kokia yra šių metų konkurso tema, aptarėme, kokie žodžiai galėtų būti „raktiniai“. Ir tikrai atsirado nemažai vaikų, norėjusių šiame konkurse dalyvauti. Mokinius kviečiau kurti haiku sakydama, kad čia reikia demonstruoti ne raštingumo lygį, o gebėjimą pagauti, užčiuopti akimirką, momentą.
Beje, haiku pasitarnavo ir tuo, kad mokiniai atsivertė žodynus. Nes įprastai jie to daryti nenori. Ieškojome kitokių, įdomesnių žodžių, sinonimų. Bandėme rasti sąskambių“, – prisiminė pašnekovė.
Įdomu tai, kad šiųmečių konkurso laureatų sukurti haiku yra paskelbti viešai – lentelėse, kurios pritvirtintos ant Palangos tilto į jūrą.
Tad ir patys vaikai su tėveliais, nuvykę į Palangą, ir visi, kam įdomu, vaikštinėdami galės paskaityti, pasvajoti, pamąstyti.
Neringa švelnienĖ
Nuotr. iš Palangos kurorto muziejaus archyvo
Loading ...
