Praėjusią savaitę vykusio Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdžio metu pristatyti trys kriterijai, pagal kuriuos siūloma pasirinkti centralizuoto šilumos tiekimo operatorių. UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius politikams pateikė keletą skaidrių, kuriose šilumos ūkio nuomos konkurso medžiagą ruošianti UAB „Teisingi energetiniai sprendimai“ siūlė rinktis iš keleto galimų variantų: ieškoti naujo šilumos tiekėjo, įsipareigosiančio nuomos laikotarpiu atlikti didžiausias investicijas šilumos ūkyje; tiekėjo, mokėsiančio didžiausią nuomos mokestį Savivaldybei ar vartotojams pasiūlysiančio mažiausią šilumos kainą. Kolegijos nariai vienbalsiai pareiškė, jog visi išvardinti kriterijai yra vienodai svarbūs, o pateikta medžiaga neišsami. Išbarę J. Staševičių už sugaištą laiką, politikai įpareigojo direktorių „paspausti“ UAB „Teisingi energetiniai sprendimai“, kad ši iki gruodžio 17 d. pateiktų informaciją, kuri būtų pagrįsta ekonominiais skaičiavimais.
Antanas NEKRAŠIUS
UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius Kolegijos nariams pristatė samdytų konsultantų UAB „Teisingi energetiniai sprendimai“ pateiktus tris kriterijus, pagal kuriuos šie orientuotųsi rengdami šilumos ūkio nuomos konkurso medžiagą.
Pirmasis variantas – siūloma rinktis šilumos tiekėją, kuris įsipareigotų atlikti didžiausias investicijas į valdomą šilumos ūkį per nuomos laikotarpį, neatlyginamai paliekant atliktas investicijas Savivaldybės įmonei pasibaigus nuomos laikotarpiui. Privalumai būtų šie: didesnės investicijos – galimai didesnis postūmis vietiniams rangovams, galimai didesnė teigiama įtaka rajono ir miesto ekonomikai, šilumos tinklų įmonės vertės maksimizavimas, paprastas operatoriaus parinkimo konkurso organizavimas. Tačiau pasirinkus šį kriterijų, atsiranda pavojus, kad tiekėjas bus skatinamas neracionaliai daug investuoti, be to, galimai nebus pasiekta mažiausia šilumos kaina vartotojams.
Kitas siūlomas kriterijus – pagal nuomos mokesčio dydį. Juo būtų parinktas operatorius, kuris įsipareigotų mokėti didžiausią nuomos mokestį Savivaldybės šilumos ūkio turto savininkui per nuomos laikotarpį. Esą tai leistų padidinti rajono biudžeto pajamas. Tačiau ir vėl – pavojus, kad tokiu atveju nebūtų pasiekta mažiausia galima šilumos kaina vartotojams.
Galiausiai trečias kriterijus – parinkti šilumos tiekėją, kuris pasiūlys mažiausią kainą šilumos vartotojams. Toks centralizuoto šilumos tiekimo operatorius turės pateikti verslo planą, pagal kurį vidutinė šilumos kaina vartotojams prie nustatytų prielaidų (dujų, biokuro kainų, kainų indekso pasikeitimo, šilumos poreikio, kt.) per visą šilumos tinklų nuomos laikotarpį būtų mažiausia.
Išklausę pristatymą, Kolegijos nariai pyktelėjo, esą J. Staševičius pateikė visiškai neišsamią informaciją, joje nėra jokių ekonominių skaičiavimų, skaičių, kuriais būtų galima remtis priimant vienokį ar kitokį sprendimą.
„Mums, turto valdytojams ir gyventojų atstovams, šiandien yra svarbu, kad Savivaldybei priklausantis šilumos ūkis per nuomos laikotarpį būtų „nenugyvendintas“ bei kad žmogus būtų pajėgus susimokėti už šildymą, – Kolegijos posėdžio metu kalbėjo Tarybos narys Rimantas Adomaitis. – Taigi jau dabar išvardinau du kriterijus, kurie mums yra svarbūs. Ir jie, manau, privalo atsirasti būsimo šilumos ūkio nuomos konkurso sąlygose.“
Su kolega sutiko Tarybos narė Stefa Naujokienė. Politikė klausė, ar yra atlikti bent kažkokie skaičiavimai, kiek nuomos laikotarpiu bus reikalinga atlikti investicijų, jog „sutartyje neatsirastų pirma į galvą šovusi investicijų suma“. J. Staševičius į šiuos Kolegijos narių pastebėjimus atsakė, kad pateikiama tik pirminė informacija, arba, kitaip tariant, kryptys. Jos konsultantams nurodytų, kuriuo keliu judėti rengiant nuomos konkurso sąlygas. Esą visi skaičiavimai bus pateikti Tarybai vėliau.
„Tamsta direktoriau, tai, ką jūs šiandien mums paskaitėte iš skaidrių, mes galėjome pasiskaityti ir patys, nes ši medžiaga mums buvo atsiųsta, – neištvėrė Tarybos narys Algirdas Bacevičius. – Jos nepakanka, kad priimtume sprendimą, kurią kryptį rinktis. Trūksta skaičių, ekonominių skaičiavimų. Turi būti atlikta rimta studija, pasitelkus energetikos specialistus…“ Tarybos narys pasigedo konkretesnės informacijos, kaip antai, kiek investicijų į šilumos ūkį reikės, kas bus daroma su dabartinėmis gyventojų skolomis už šildymą ir pan.
„Matau, kad klausimas yra neparuoštas, be to, Kolegijos posėdyje nedalyvauja rengėjai, kurie galėtų atsakyti į tam tikrus klausimus, – neslėpė pasipiktinimo S. Naujokienė. – Pateiktos kelios skaidrės, kurios nieko nesako, nėra ekonominių skaičiavimų, jokių tikrų kriterijų, pagal kuriuos mes galėtume ką nors rinktis. Man nesuprantama, kaip galima Kolegijai teikti tokią medžiagą. Visiškai bevertė ir gaišinanti mūsų laiką diskusija.“
Kolegijos posėdyje dalyvavęs Tarybos narys Almantas Lukavičius tvirtino, jog centralizuoto šilumos tiekimo operatoriaus paieškos užsitęsė per ilgai: „Nuo dienos, kada Taryba priėmė sprendimą ieškoti naujo šilumos tiekėjo, praėjo septyni mėnesiai, tačiau klausimas iki šiol nepajudėjo iš vietos. Tokiais tempais dirbant – neužteks ir kadencijos išnuomoti šilumos ūkį. Tai, ką aš siūliau gegužės mėnesį, siūlau ir dabar – įrašykime konkretų terminą, per kurį šilumos ūkis turi būti išnuomotas.“ Šį A. Lukavičiaus pastebėjimą lydėjo A. Bacevičiaus replika, esą gal reikėtų pakeisti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorių, kad klausimas būtų sprendžiamas greičiau.
„Pritariu Kolegijos nariams, kad klausimas yra neparengtas, todėl norėčiau nutraukti diskusijas ir įgalioti UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorių, kad šis nurodytų samdytiems konsultantams iki gruodžio 17 d. atsakingai ir profesionaliai paruošti šį klausimą“, – tašką Kolegijos posėdyje padėjo Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas.
Direktoriui reikėtų pasiieškoti kito darbo