„Jur­gi­nams žy­dint“: poe­zi­ja, mu­zi­ka ir gė­lės

Že­mai­čių kai­mo mu­zie­ju­je bū­ta tik­ro jur­gi­nų žy­dė­ji­mo – gė­lių, ei­lių, po­kal­bių ir mu­zi­kos. O va­sa­ros va­ka­rą la­biau nei ru­de­nė­jan­čią ny­ku­mą pri­me­nan­ti sau­lė žais­min­gai ap­švie­tė ge­rai nu­si­tei­ku­sius poe­zi­jos, po­kal­bių, mu­zi­kos ir me­no va­ka­ro „Jur­gi­nams žy­dint“ da­ly­vius. Ne­be pir­mus me­tus vyks­tan­tį ren­gi­nį ku­ra­vo Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė-edu­ka­to­rė Dia­na Bomb­laus­kie­nė.

Nuo pat pir­mų­jų to­kių poe­zi­jos va­ka­rų iki šian­dien sa­vo žo­džiu, iš­mo­ne ir ge­ra nuo­tai­ka da­li­jo­si Ire­na Dau­ba­rie­nė, ka­nau­nin­kas And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas, Ele­na Bo­ru­se­vi­čiū­tė-Šid­laus­kie­nė. Poe­zi­ja taip pat šie­met džiu­gi­no An­ta­nas Jo­ku­ba­vi­čius, Juo­zas Ši­lei­ka, Zi­ta Bud­rie­nė, Dai­va Ži­vat­kaus­kie­nė. Ei­les skai­tė Kęs­tu­tis Ber­ži­nis.

„Rug­sė­jis – tik­rai vil­tin­giau­sias mė­nuo. Ir mes su­si­ren­ka­me čia ne pir­mus me­tus, juk žo­dis, ku­rį čia at­si­ne­ša­me, yra ne šiaip sau. Jis – gi­lus, ku­pi­nas ap­mąs­ty­mų, iš­jaus­tas, kruopš­čiai at­rink­tas ir duo­tas tam, kad kaž­kaip iš­gy­ven­tu­me ne tik vi­di­nį pa­jau­ti­mą, jog esa­me duo­nos val­gy­to­jai, ne tik rū­pes­čių spren­dė­jai, dar­bų dir­bė­jai, bet ir žmo­nės, ku­rių sie­los il­gi­si gro­žio, švie­sos ir tos tik­ro­vės, ku­rią au­gi­na­me kar­tu“, – ren­gi­ny­je kal­bė­jo kan. A. Sa­ba­liaus­kas.

Jur­gi­nų žie­dus drau­ge su bend­ruo­me­ne ta­pė Auš­ra Si­ru­tie­nė-Orei­gė ir As­ta Šim­ke­vi­čie­nė. Uni­ka­lias gė­lių ka­rū­nas-vai­ni­kus pri­sta­tė, kom­po­zi­ci­jas de­monst­ra­vo ir da­bin­tis mo­te­ris kvie­tė Jū­ra­tė Ber­ži­nie­nė. O puo­šė­si tos, ku­rioms gy­ve­ni­mas jau pa­do­va­no­jo bran­dą ir, be ki­ta ko, yra iš­sau­go­ju­sios ka­sas ir ver­ti­nan­čios lai­ko pa­tik­rin­tus da­ly­kus. Tarp jų – ir il­ga­ka­sės Mil­da Bar­kie­nė bei Mag­da­le­na Ged­vi­lie­nė.

Mu­zi­kos kū­ri­nius do­va­no­jo D. Bomb­laus­kie­nė, Ra­mū­nas Ši­lei­ka, Mil­da Mu­šaus­kie­nė.

„Ma­nau, kad mes, bū­rys pui­kių, įdo­mių da­ly­vių, pa­sie­kė­me tiks­lą, nes vie­nu me­tu pa­si­tel­kę daug sa­vi­raiš­kos ir ug­dy­mo prie­mo­nių, to­kių stip­rių kaip poe­zi­ja, mu­zi­ka ir dai­lė, su­tei­kė­me žiū­ro­vams ki­to­kių min­čių, pri­mi­nė­me, kas yra tik­ra, pa­tik­rin­ta lai­ko ir mū­sų pro­tė­vių, kas vei­kia, kas bu­vo, yra ir tu­ri lik­ti, kad vis­kas ra­tu ir mes ta­me stip­ria­me gam­tos cik­lo ra­te esa­me sve­čiai“, – api­bend­rin­da­ma šių­me­tį „Jur­gi­nų žy­dė­ji­mą“ sa­kė ren­gi­nio ku­ra­to­rė D. Bomb­laus­kie­nė.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ inf.