Gra­žuo­lė ju­ka pa­sie­kė na­mo sto­gą

Tel­šiuo­se, Se­dos gat­vė­je, gy­ve­nan­čios Ani­ce­tos Ber­žans­kie­nės kie­me užau­go gra­žuo­lė ju­ka. Įs­pū­din­go aukš­čio, gau­siai bal­tais žie­dais ap­si­py­lu­si gė­lė trau­kia praei­vių akį. Au­ga­lo aukš­tis sie­kia ko­ne tris met­rus – ju­ka jau pa­sie­kė ir na­mo sto­gą.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pa­sak Ani­ce­tos, da­bar pa­ts ju­kos žy­dė­ji­mo me­tas. Jos žie­dai džiu­gi­na be­veik vi­są va­sa­rą. Jie pra­de­da žy­dė­ti nuo apa­čios ir po tru­pu­tį ky­la aukš­tyn. Iš pra­džių ju­ka bu­vo išau­gi­nu­si tris žie­dų stie­bus, ta­čiau vie­ną jų nu­lau­žė vėt­ra, tad li­ko du.

Šiais me­tais, sa­kė šei­mi­nin­kė, ju­ka kaip nie­ka­da gau­siai žy­di ir yra taip iš­sty­pu­si į vir­šų. Gal­būt tai lė­mė pui­kiai jai pa­rink­ta vie­ta. Gė­lė pa­so­din­ta sau­lė­to­je pu­sė­je, ša­lia na­mo sie­nos, ku­ri ap­sau­go nuo vė­jų.

Ir nors ju­ka at­ro­do reik­lus au­ga­las, Ani­ce­ta tei­gė, kad ši gė­lė vi­sai ne­le­pi: „Ju­ką ga­li­ma leng­vai pa­dau­gin­ti ir ji pui­kiai pri­gy­ja. Pa­so­di­ni į že­mę, pa­lais­tai ir be­lie­ka džiaug­tis jos žie­dais.“

Ani­ce­tos kie­me ve­ši ir ki­tos gė­lės. Ypač iš­si­ski­ria di­din­gais žie­dais ap­si­py­lu­sios hor­ten­zi­jos.

Ka­dan­gi Ani­ce­tai sun­ku vaikš­čio­ti, tad ji sa­vo gė­lė­mis gro­ži­si per lan­gą ir yra dė­kin­ga už rū­pi­ni­mą­si jos gė­ly­nais gi­mi­nai­tei Da­liai.

Ani­ce­tai – 89-eri. Ją gy­ve­ni­me ly­di ne tik gė­lės, bet ir dai­na. Mo­te­ris dir­bo „Mas­čio“ fab­ri­ke, ku­rio cho­re dai­na­vo dau­giau apie 30 me­tų. Be to, vi­są gy­ve­ni­mą gie­do­jo ir baž­ny­čios cho­re. Šian­dien ji vis dar pui­kiai pri­si­me­na gies­mes min­ti­nai, ne tik lie­tu­viš­kas, bet ir lo­ty­niš­kas, ku­rias, kaip pa­ti sa­kė, jai net leng­viau gie­do­ti nei lie­tu­viš­kai.