Ge­ri žmo­nės pa­sta­tė ma­žie­siems bi­čiu­liams na­mu­kus

Šiaip jau ge­ra­no­riš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je daug, gal net dau­gu­ma. Pa­puo­lę į vie­no­kią ar ki­to­kią bė­dą „Tel­šių uo­de­gė­lės“ glo­bo­ti­niai nuo­lat su­lau­kia vie­no­kios ar ki­to­kios pa­gal­bos ir pa­ra­mos. Be tos pa­gal­bos jie ir ne­ga­lė­tų gy­ven­ti.

Šį kar­tą šu­nims rei­kia na­me­lių – bū­dų. Ten jie ga­lė­tų pa­si­slėp­ti nuo žvar­baus vė­jo ir ru­de­niš­ko lie­taus. Į „uo­de­giu­kų“ pa­gal­bos šauks­mą su­rea­ga­vo gi­das, lais­va­lai­kiu me­džio dir­bi­nių meist­ras Vi­ta­li­jus Pras­pa­liaus­kas. Jis kar­tu su bi­čiu­liu bu­vu­siu Tel­šių at­vi­ro jau­ni­mo cent­ro sa­va­no­riu Al­man­tu Ba­niu pa­da­rė tris šva­rias ir nau­ju­tė­les bū­das mū­sų „ry­ži­kams“: Ru­džiui, Me­la­ni­jai ir Fok­sei. Len­tų šu­nų na­mu­kams ne­mo­ka­mai da­vė UAB „Gir­me­dis“, da­žus ir meds­raig­čius nu­pir­ko Edi­ta Ti­jū­nai­tie­nė.

Dar­bą pra­dė­jo ir di­džią­ją jo da­lį pa­da­rė spalio 22 dieną. Ka­dan­gi Vi­ta­li­jus ku­ruo­ja pro­jek­tą „Ge­ne­ra­tion Eu­ro­pe the Aca­de­my“ Tel­šių jau­ni­mo cent­re, tai pa­kvie­tė prie ak­ci­jos pri­si­jung­ti ir šio pro­jek­to vai­ki­nus ir mer­gi­nas. Sa­va­no­riai, pa­siė­mę vi­sus ga­lin­čius vaikš­čio­ti „uo­de­giu­kus“, ke­lia­vo su jais į Džiu­gi­nė­nus. Jau­nuo­lių bu­vo daug, tad vi­siems šu­nų neuž­te­ko. „Uo­de­giu­kai“ sma­giai pa­si­vaikš­čio­jo, jau­nuo­liai pa­si­žiū­rė­jo, kaip dir­ba meist­rai, ir kuo su­ge­bė­da­mi jiems pa­dė­jo, pa­ska­na­vo ant lau­žo vir­tos gri­kių ko­šės su deš­re­lė­mis, pa­bend­ra­vo. Bū­das nu­da­žė, iš­džio­vi­no, ir ga­liau­siai jos at­ke­lia­vo pas Me­la­ni­ją, Fok­sę ir Ru­dį.

Ką gi, be­lie­ka ma­žų­jų bro­lių var­du pa­sa­ky­ti vi­siems nuo­šir­džiai ačiū.

Elė KA­KA­NAUS­KIE­NĖ