Šeštadienį 37 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių draugijos nariai, lydimi bajoro Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavičiaus, vyko aplankyti Panemunės pilių ir piliakalnių.
Kelias iki Panemunės neprailgo, nes S. Kasparavičius pasakojo apie miestelius, kuriuos pravažiavome, jų istorijas, piliakalnius.
Nemuno pakrante vingiuojantis kelias žavėjo ypatingo grožio gamta, architektūros paminklais.
Apžiūrėję Raudonės pilį, patraukėme Veliuonos link. Veliuona buvo vienas iš svarbiausių pasipriešinimo kryžiuočiams centrų. Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru. Jame būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, Žemaitijos seniūnija, įsteigta viena iš pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Veliuonai buvo suteikta Magdeburgo teisė, ją valdė garsios LDK giminės.
Žavėdamiesi vaizdingomis apylinkėmis, atvažiavome į Seredžių, užlipome į Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Seredžius XVII a. pabaigoje buvo viena didžiausių privačių valdų Žemaitijoje.
Aplankėme ir Belvederio rūmus. Minėti rūmai nepaprastai apleisti, nykstantys. Vietiniai gyventojai sakė, kad buvo parengtas rūmų restauravimo projektas, buvo skirtos lėšos, tačiau projektas liko neįgyvendintas.
Džiugiai nusiteikę, kupini įspūdžių grįžome namo.
Loading ...
Sveiki,bičiuliai.
Biškutį ir aš parašiau.
Palaikome, palaikome…
Beje, dviejuose temose gana sudėtinga laviruot.
Man salos portalą atsidaryt beveik neįmanoma…
Oi….
UF-f-f-f-f-f-fffffffffffffffffffffffffffffffffffff…..
Pagaliau, baigiau….
„Ich bin balnoj”
Pavargau.
Viskas. Basta.
Mažumėlę pakaks nuo manęs.
Bent jau šiandien. Taip misliju. : )
..
viską mačiau, viską skaičiau, Dėkui viskas OK.
Labai puikiai asistavote.
Po tokio „traktato” labai nenoriu per daug majačintis.
Antraip pakvips pūrizmu.
Kas per daug tas nesveika.
Tad būsiu dėkingas jeigu bent iki ryt vakaro temą paganysite.
Propelerio diskusija baigia numirt, tad ans pats įšoko reanimuot situaciją bo mes jau išsiveržėm į lyderius. Misliju, anie viską paraidžiui skaito, ypač poetas. Jis nesupranta kodėl jo bičiulystė su SK buvo paminėta. Galvoja kad jau išversiu kailį ir imsiu drapalyti tą jo ankstyvą „malačius”. Dabar turėtų apsiraminti, gal netgi ateis pašnekėt.
Gal.
Aišku, propeleriui nepatiks, nes parašiau apie ta jo „diskusiją”.
Sudėjau akcentus viskam.
Tegul galvoja chebrytė,tegul galvoja.
Tarp kitko vakar visur šniukštinėdams aptikau tokį įdomų dalykėlį kad viena iš pagrindinių iniciatorių ir paminėta kaip daug prisidėjusi surengiant yra…
Kalba apie neseniai Tėtei įteiktą Paguodos prizą.
Nu, va RB buvo viena iš keleto paminėtų nusipelniusių tėtušio pamaloninimui „tautos” Premija.
Taigi dar neaišku kas ant mūsų akį padėjo, oi dar neaišku kas ratilus sukėlė.
Kaip sako varliaėdžiai kartais būna ir „šeršelefam”.
Et, tik to. Apie tai pašnekėsim kitą kartą.
Lūžtu.
Pikiruoju į lovą.
Laban.
Oi, P.S:
Man jau senokai sunkai atidaro salą.
Tarpais taip pat būna, jog nenori atidaryt nors tu ką.
Bet jei ne vienu mašiniuku, tai kitu įvairuoju.
Aš atkaklus , užsispyręs.
Žinot. : )
:
Iki
post scriptusas:
Gulinėju bet kažko negaliu užmigti. : (
Užmečiau akį. Akurat -kaip ir sakiau.
Poetas atbėgo pakomentuoti.
Kol kas nekalbinsiu. Parodžiau kad esu online, (čia pat parodomai sugurinau tokiam wormui noselę) ir toliau tyliu.
Zabova…
Eeee.verčiuosi ant kito šono, bandysiu migt.
Tegul poetai nemiega.
Toks jų darbas : )
Ačiū,Sere,už šviečiamąją veiklą.
Tamstos komentarai – ledas!
Elgiesi teisingai,pagal Visatos dėsnį: duodi -imi,imi-atiduodi.
Suprantu,kad krikščionybėj kiek kitaip:visada turi būti geras,atiduoti kad ir paskutinius marškinius. Bet yra ir kitokių nuomonių: jei įžeidė,atsakyk bent kad nepatiko,nepriimi to; nebūtina ištisai kovot su’blogiukais”,gali save palepint gerų žmonių draugija.
Tai ir su ta diskusija-nereik viso darbo padaryt už kitus.
Tegul ir tie”kiti” dirba,mąsto,auga,ieško…patys.
GEROS DIENELĖS ! 😉
Labas rytas.
Sveika,miela.
Gerai,sutinku -lai kiti irgi parašo.
Kai jau nesamonęs pradės kontora stumdyt, arba atvirkščiai, bus kokių kitų įdomių požiūrių, tuomet ir mes atskrisim.
Dėl to krikščioniško psiaudo nuolankumo.
Kedras kažkada išaiškino apie kito žando atsukimą. Gal jau nepameni?
Mitas ir fikcija su tuo nuolankumu.
Beraščių išmislas buvo kartojamas šimtus metų.
Dievas liepia niekada nesiliauti kovoti prieš blogį.
Ta prasme esi pavyzdinga krikščionė.
Tikresnė nei bažnyčios hierarchas atstumiantis už Tikėjimą persekiojamą krikščionę.
Va taip kartais būna.
Bažnyčia yra danguje.
Ant žemės yra tik pastatai.
Yra kunigų. Tikrų, o bet tačiau daugiau yra kulto tarnų.
Tokius aš vadinu kultivatoriais.
Pamenu, sakiai kad esi įskaudinta.
Atjaučiu dėl to. Skaudu kai koks traktoristas per dūšia mužikiškai bažiuoja.
Ir dar Dievo vardu.
Bet nereikia kreipti dėmesio.
Ne altoriaus spintelėje Dievas gyvena.
Jis yra širdyse.
Tiesa, ne pas visus.
Tavo širdelėj Dievo yra visai parapijai.
Mielos dienos.
Serui.
Ačiū už gražius žodžius.Tirpstu… 🙂
Man reikia Dievo. Vadinasi,nors truputį Jo ‘turiu’.
Padariau tai,ko prašei,- parašiau poetui.Manau,pagavau momentą.
Pasakiau,aišku,”per aplinkui”.Bet jis supras.
Nepamenu to komentaro,kur apie antrą žandą aiškinot.Būtinai pakartokit.!
Jei atvirai,man atrodė,kad poetas manęs nemėgo.
Na,čia nieko tokio.
Bet už nedraugystės kiaulystę tai jau pykstu.
Jei parodys norą išsiaiškint ir susitaikyt,žinoma,kad atleisiu.
Nenoriu gyvent pyktyje. Bet jei mūsų buvęs bičiulis nori klaidžiot rūke, nieko nepadarysi. Tiesa?
Sveika, Džein.
Tai sakai pamiklinai rankelę.
Keptuvė įstrigo tarp ragų.
Manau biškelį žaktelėjo.
Bet kad mažumėlę reikėjo.
Reikėjo.
Viskas atlikta gerai.
Lauksim reakcijos.
Dėl Kedro išaiškinimo -parašysiu vakare.
Susibėgsim.
Iki.
Sveiki.Jau tampa anekdotu- kai poetas gauna tiesioginį klausimą, tuoj pat dingsta ir ilgai nesirodo. Kažkokia liguista reakcija.
Misliju, jog jam kažkas iš artimosios aplinkos nušvaksavo sėdynę.
Atsiranda vis daugiau ir daugiau negerų požymių.
Buvo:
Poetas užsistojo daktarėlį
RB energingai triūsė ruošiant paguodos prizą Tėtei kuris buvo praspirtas seime ir negavo tos išsvajotos Premijos.RB ašarėles tėvukui nušluostė ir syatulėlės įteikimą organizavo.
Šiandien pavoršiuje pasirodė Daktarėlio straipsniukas. Po rubrika „Red. siūlo”. Siūlo ką?
Putėsio dešinią rankâ?
Dyvų dyvai.
Pamenat, kai poetas besiteisndams pasakė jog vyksta labai rimti dalykai?
Misliju jie jau įvyko.
Labai tikėtina, jog LS susigražino bent dalinę salos kontrolę.
Va taip…