Mažeikių švietimo centre iki liepos 17-osios veikia fotografijų paroda „Nuogumas“, kviečianti pažvelgti į šią temą kitaip – ne kaip į kūną, o kaip į atvirumo, pažeidžiamumo, savęs pažinimo ir autentiškumo metaforą.
Septynios Suaugusiųjų fotografijos akademijos dalyvės savo darbuose atskleidžia asmenines istorijas, o kiekvieną fotografiją papildo pačių autorių tekstai, padedantys geriau suprasti kūrinių idėjas.
Pirmasis kūrybinis rezultatas
Paroda „Nuogumas“ – pirmasis Mažeikių švietimo centre veikiančios Suaugusiųjų fotografijos akademijos kūrybinis rezultatas. Akademija pradėjo veikti šių metų balandžio 2 dieną, o jos užsiėmimus veda Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro Skaitmeninės kūrybos akademijos būrelio vadovė Renata Montvydaitė.
Dalyvės pasirinktą temą atskleidė labai skirtingai – vienoms nuogumas tapo laisvės simboliu, kitoms – vidinės stiprybės, savęs paieškų ar žmogaus autentiškumo ženklu.
Paroda išsiskiria ir netradiciniu eksponavimo sprendimu. Fotografijos kartu su autorių tekstais eksponuojamos ant baltų pakabų, primenančių drabužių stovą. Toks sumanymas subtiliai papildo pagrindinę parodos idėją – kviečia nusimesti ne drabužius, o vidines kaukes.
Minimalistinė ekspozicija, šviesos ir šešėlių žaismas bei šiuolaikiški meniniai sprendimai skatina lankytoją sustoti, įsigilinti į fotografijas ir jų autores lydėjusias mintis.
Idėją paszūlė pačios dalyvės
Pasak R. Montvydaitės, parodos tema gimė pačių dalyvių iniciatyva. Dar planuojant užsiėmimų eigą, buvo nuspręsta surengti fotografijų parodą, o jos autorės pasirinko nuogumo temą. Vis dėlto, pradėjus dirbti, ne viena suprato, kad ją atskleisti nebus paprasta.
„Nuogumo idėją sugalvojo pačios mokinės. Iš pradžių jos tos temos išsigando. Buvo daug išbandymų, sprendėme rebusus, kaip atverti nuogumą, bet, kaip matome, atsiverti pavyko“, – „Santarvei“ sakė R. Montvydaitė.
Neįprastas sprendimas fotografijas eksponuoti ant baltų pakabų taip pat pasirinktas neatsitiktinai. Ji norėjo atsisakyti įprasto parodos formato ir paskatinti lankytojus sustoti, susimąstyti bei ieškoti prasmės.
„Nemėgstu standartinių dalykų. Taip sukabintas nuotraukas ant sienos galime pamatyti bet kur, o man norėjosi, kad žmogus sustotų, pagalvotų, kas čia vyksta ir kodėl. Spintoje laikome drabužius, kad apsirengtume, o kiekvienas žmogus turėtų apsirengti savo istoriją“, – pasakojo fotografijos akademijos vadovė.
Anot jos, svarbiausia žinutė, kurią ji norėtų perduoti parodos lankytojams, – nebijoti būti savimi ir atsiverti kitiems.
„Norėčiau, kad žmonės nebijotų apsinuoginti kitiems, nes kartais tas nuogumas reiškia ir pažintį su savimi, ir galimybę kitam pažinti tave. Reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos“, – įsitikinusi ji.
Norėjo perduoti žinutę kenčiančiam žmogui
Viena iš parodos autorių Diana Šiliauskienė pasakojo, kad jos fotografijoje nuogumas reiškia ne kūno atvirumą, o vidinę būseną. Anot jos, daugelis žmonių savyje nešiojasi skausmą, netektis ir baimes, todėl bijo atsiverti kitiems.
„Atvirumas ir yra tas nuogumas. Mano žinutė – kad žmogus nebijotų atsiverti. Yra žmonių, kurie tikrai išties pagalbos ranką. Nereikia likti vienam su savo tamsumomis ir šešėliais. Kiekviename mūsų yra vidinė šviesa, viltis ir tikėjimas. Jeigu pats tos šviesos nerandi, surask žmogų, kuris padės ją tavyje atrasti“, – sakė D. Šiliauskienė.
Autorė pasakojo, kad iš pradžių svarstė fotografuoti pienės pūką, kuris jai simbolizavo trapumą ir nuogumą. Tačiau pamačiusi parodos plakatą suprato norinti sukurti darbą, kuris ne tik atskleistų pasirinktą temą, bet ir perduotų palaikymo žinutę žmonėms, išgyvenantiems sunkų gyvenimo etapą.
Fotografija lydėjo visą gyvenimą
Nors fotografuoti D. Šiliauskienei visada patiko, profesionaliai šio meno ji iki šiol nebuvo mokiusis. Prisijungti prie fotografijos akademijos ją paskatino kolegė.
„Visą gyvenimą fotografuoju. Šeima nuo to net kenčia, nes prie kiekvienos gėlytės sustoju ir sakau – pažiūrėkite, kaip gražu. Pati niekada nesimokiau fotografuoti profesionaliai. Norėjau išmokti fotografuoti taip, kad žmogus, pamatęs nuotrauką, pasakytų: „Oho“, – atviravo pašnekovė.
Ji prisipažino į būrelį užsiregistravusi paskutinę dieną, tačiau dėl šio sprendimo nė kiek nesigaili. Anot jos, užsiėmimai atnešė daug pirmųjų patirčių ir priminė, kad, norint ką nors pakeisti gyvenime, pirmiausia reikia išdrįsti žengti pirmą žingsnį.
Molis tapo žmogaus metafora
Parodos autorė Kristina Žulpienė pasakojo, kad jos fotografijoje nuogumas atsiskleidžia per molį ir žmogaus akis. Kadangi užsiima keramika, būtent molis tapo pirmąja asociacija, kalbant apie pasirinktą parodos temą.
Specialiai parodai ji surengė fotosesiją su savo seserimi. Pasak autorės, molis simbolizuoja žmogų, kuris visą gyvenimą save lipdo iš patirčių, išgyvenimų ir užsidedamų kaukių.
„Visi esame iš vieno molio drėbti, bet kiekvienas save nusilipdome skirtingai – su savo patirtimis, kaukėmis. Esame unikalūs. O akys niekada nemeluoja, jų nesuklastosi. Man nuogumas ir lieka ten, kur yra natūralumas“, – tvirtino K. Žulpienė.
Fotografija pašnekovę domino ir anksčiau, tačiau rimčiau jos mokytis paskatino noras tobulinti savo profesinius įgūdžius. Kurdama keramiką ji suprato, kad nori išmokti kokybiškai fotografuoti savo darbus.
„Fotografija man visada buvo įdomi. Norėjau išmokti aparato nustatymus ir geriau fotografuoti savo keramikos darbus. Iš Renatos gavome daug informacijos, naudingų patarimų, kiekviena pamoka buvo įdomi ir praplėtė akiratį“, – šypsojosi K. Žulpienė.
Fotografija padėjo atrasti save
Pasak kitos parodoje eksponuojamų nuotraukų autorės – Viktorijos Motuzaitės, jos fotografijoje nuogumas simbolizuoja laisvę, lengvumą ir savęs atradimą. Į fotografijos akademiją ji atėjo tuo metu, kai buvo išėjusi iš darbo ir ieškojo naujo gyvenimo etapo.
„Norėjau parodyti laisvę, vėjavaikiškumą, pakilimą į dangų. Tuo metu buvau išėjusi iš darbo, ieškojau savęs, buvo daug baimių ir kaukių. Norėjau atgaivinti tą laisvę, vėjavaikiškumą, išbandyti šį tą naujo. Atėjau čia ir pakilau – atradau, kad čia turiu būti, kad esu savo vietoje. Mėgavausi kiekviena akimirka“, – dalijosi V. Motuzaitė.
Iki tol ji su fotografija nebuvo susijusi, tačiau sakė, kad svarbiausias atradimas buvo ne techninės žinios, o geresnis savęs pažinimas.
„Išmokau ne tiek fotografijos, kiek atradau save. Dabar nuotraukose matau emocijas, visumą, sielą. Kokį grožį matau žmoguje, tokį galiu perteikti fotografijoje. Net ir nusiminusiame žmoguje matau grožį. Anksčiau nepasitikėjau savimi, o dabar suprantu, kad kartais žmogui tereikia pasakyti vieną gražų žodį“, – tikino parodos autorė.
Karolina GUDAUSKAITĖ






