Kur gims­ta ne tik vai­kai, bet ir pa­si­ti­kė­ji­mas

Šių me­tų ba­lan­džio pra­džio­je Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je gi­mė 100-asis nau­ja­gi­mis – sim­bo­li­nė ri­ba, ku­ri čia kas­met su­tin­ka­ma su šyp­se­no­mis, su­si­tel­ki­mu ir vil­ti­mi. Nors skai­čiai liu­di­ja su­dė­tin­gą de­mog­ra­fi­nę si­tua­ci­ją vi­so­je Lie­tu­vo­je, Tel­šiuo­se gims­tan­ti gy­vy­bė iš­lie­ka ne tik sta­tis­ti­ka, bet ir bend­ruo­me­nę tel­kian­čiu įvy­kiu.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Gim­dy­mų skai­čius su­ma­žė­jo ket­vir­ta­da­liu

Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas gy­dy­to­jas gi­ne­ko­lo­gas To­mas Lū­ža at­vi­rai sa­ko – gims­ta­mu­mo ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos neap­len­kia ir Tel­šių. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus gim­dy­mų skai­čius čia su­ma­žė­jo maž­daug ket­vir­ta­da­liu, o vi­so­je Lie­tu­vo­je – apie penk­ta­da­lį. Tai ro­do, kad re­gio­nas at­spin­di bend­rą ša­lies de­mog­ra­fi­nį pa­veiks­lą.

„Tai nė­ra lo­ka­li pro­ble­ma – tai vi­sos vals­ty­bės mas­tu vyks­tan­tis pro­ce­sas, su­si­jęs su de­mog­ra­fi­niais po­ky­čiais, ma­žė­jan­čiu gim­dy­vių skai­čiu­mi ir vė­les­niu šei­mos pla­na­vi­mu“, – pa­brė­žia gy­dy­to­jas.

Vis dėl­to net ir ma­žė­jant gim­dy­mų skai­čiui li­go­ni­nė­je iš­lai­ko­mas sta­bi­lus pa­slau­gų ko­ky­bės ly­gis, o kiek­vie­nai gim­dy­vei už­tik­ri­na­ma sau­gi ir pro­fe­sio­na­li prie­žiū­ra.

Šim­tu­kas – ne tik sim­bo­lis, bet ir ro­dik­lis

Tel­šių li­go­ni­nė­je jau ta­po tra­di­ci­ja pa­žy­mė­ti kiek­vie­ną šim­tą gim­dy­mų. Tai ne tik pro­ga su­sto­ti, įver­tin­ti nuei­tą ke­lią, bet ir sa­vo­tiš­kas me­tų „ba­ro­met­ras“.

„Pir­ma­sis šim­tu­kas yra ypa­tin­gas. Pa­gal tai, ka­da pa­sie­kia­me 100-ąjį gim­dy­mą, ga­li­me pre­li­mi­na­riai įver­tin­ti me­tų tem­pą“, – pa­sa­ko­ja T. Lū­ža.

Šie­met 100-asis nau­ja­gi­mis gi­mė ba­lan­džio 7 die­ną, kai per­nai ši ri­ba bu­vo pa­siek­ta tik ba­lan­džio 29-ąją. Tai lei­džia at­sar­giai ti­kė­tis ak­ty­ves­nės me­tų pra­džios. Nors to­kios da­tos kas­met svy­ruo­ja, daž­niau­siai jos bū­na ba­lan­dį, tad šis sim­bo­li­nis skai­čius tam­pa ir orien­ty­ru ver­ti­nant bend­rą si­tua­ci­ją.

Gim­dy­vės vy­res­nės, bet su­grįž­ta

Pa­sak sky­riaus ve­dė­jo, kei­čia­si ne tik gim­dy­mų skai­čius, bet ir jų po­bū­dis. Mo­te­rys vis daž­niau gim­do vy­res­nia­me am­žiu­je, to­dėl nėš­tu­mai tam­pa su­dė­tin­ges­ni – dau­gė­ja gre­tu­ti­nių li­gų, ri­zi­kos veiks­nių.

Įdo­mu tai, kad tik apie treč­da­lį su­da­ro pir­mą kar­tą gim­dan­čios mo­te­rys, o di­džio­ji da­lis – jau tu­rin­čios vai­kų. Tai reiš­kia, kad gims­ta­mu­mą re­gio­ne la­biau pa­lai­ko pa­kar­to­ti­niai gim­dy­mai.

„Iš vie­nos pu­sės tai su­dė­tin­ges­nis kli­ni­ki­nis pro­fi­lis, ta­čiau iš ki­tos – pa­si­ti­kė­ji­mo ženk­las. Mo­te­rys su­grįž­ta gim­dy­ti pas mus“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Ne­pai­sant su­dė­tin­ges­nių at­ve­jų, sky­riui pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti sta­bi­lų ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­jų daž­nį, ku­ris il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ne­tgi šiek tiek ma­žė­ja. Tai ro­do su­ba­lan­suo­tą ir pa­grįs­tą me­di­ci­ni­nių in­ter­ven­ci­jų tai­ky­mą.

Tel­šiai – pa­si­rin­ki­mas ne tik pa­gal ad­re­są

Dar vie­na ryš­ki ten­den­ci­ja – be­si­ple­čian­ti gim­dy­vių geog­ra­fi­ja. Nors vie­ti­nių gim­dy­vių skai­čius ma­žė­ja (pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, jų apie 20 pro­cen­tų ma­žiau), vis dau­giau mo­te­rų at­vyks­ta iš ki­tų ra­jo­nų.

Šie­met li­go­ni­nė jau su­lau­kė gim­dy­vių iš 18 skir­tin­gų Lie­tu­vos ra­jo­nų. Be­veik pu­sę vis dar su­da­ro Tel­šių ra­jo­no mo­te­rys, apie ket­vir­ta­da­lį – iš Plun­gės, o li­ku­si da­lis at­vyks­ta iš itin pla­taus re­gio­no – nuo Klai­pė­dos ir Pa­lan­gos iki Šiau­lių, Jo­niš­kio ar Ma­žei­kių.

„Tai ro­do, kad spren­di­mą, kur gim­dy­ti, vis daž­niau le­mia ne geog­ra­fi­nis ar­tu­mas, o pa­slau­gų ko­ky­bė, sau­gu­mo jaus­mas ir pa­si­ti­kė­ji­mas gy­dy­mo įstai­ga“, – tei­gia T. Lū­ža.

Anot jo, mo­te­rys ver­ti­na in­di­vi­dua­lų dė­me­sį, ra­my­bę ir tai, kad čia nė­ra „kon­ve­je­rio jaus­mo“. Vi­sos pa­la­tos – vien­vie­tės, už­tik­ri­na­mas pri­va­tu­mas, su­da­ro­mos są­ly­gos da­ly­vau­ti par­tne­riui, o pri­rei­kus vi­sa­da priei­na­ma epi­dū­ri­nė ne­jaut­ra.

Svar­bus pri­va­lu­mas – stip­ri spe­cia­lis­tų ko­man­da. Li­go­ni­nė­je nuo­lat dir­ba neo­na­to­lo­gas, da­lis gy­dy­to­jų at­vyks­ta ir iš pe­ri­na­ta­li­nių cent­rų, to­dėl už­tik­ri­na­ma aukš­to ly­gio nau­ja­gi­mių prie­žiū­ra nuo pir­mų­jų gy­ve­ni­mo mi­nu­čių.

Gim­dy­mas – ne tik me­di­ci­ni­nis įvy­kis

Šiuo­lai­ki­nės gim­dy­vės, pa­sak gy­dy­to­jo, yra ge­ro­kai la­biau in­for­muo­tos ir ak­ty­vios. Jos do­mi­si gim­dy­mo ei­ga, no­ri da­ly­vau­ti prii­mant spren­di­mus, ieš­ko ne tik me­di­ci­ni­nio sau­gu­mo, bet ir emo­ci­nio pa­lai­ky­mo.

„Gim­dy­mas vis daž­niau su­vo­kia­mas kaip svar­bi gy­ve­ni­mo pa­tir­tis. Mū­sų tiks­las – su­de­rin­ti me­di­ci­ni­nį sau­gu­mą su emo­ci­niu kom­for­tu, kad mo­te­ris jaus­tų­si už­tik­rin­ta vi­so pro­ce­so me­tu“, – kal­ba jis.

Dar­bas, ku­ris lie­ka „už kad­ro“

„No­rė­čiau nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­sam mū­sų sky­riaus ko­lek­ty­vui – aku­še­rėms, slau­gy­to­joms, slau­gos per­so­na­lui, gy­dy­to­jams. Jų kas­die­nis dar­bas daž­nai lie­ka „už kad­ro“, ta­čiau bū­tent jų pro­fe­sio­na­lu­mas, at­si­da­vi­mas ir žmo­giš­kas rū­pes­tis su­ku­ria tą ap­lin­ką, ku­rio­je gims­ta nau­ja gy­vy­bė.

Di­džiuo­juo­si ko­man­da, ku­ri ne tik dir­ba sa­vo dar­bą, bet ir nuo­šir­džiai ly­di šei­mas vie­nu svar­biau­sių gy­ve­ni­mo mo­men­tų“, – dė­ko­ja T. Lū­ža.

De­mog­ra­fi­niai iš­šū­kiai – vi­sos vals­ty­bės klau­si­mas

Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės di­rek­to­rė Jo­vi­ta Sei­liu­vie­nė si­tua­ci­ją ver­ti­na dar pla­čiau. Jos ma­ny­mu, Lie­tu­va su­si­du­ria su itin gi­lia de­mog­ra­fi­ne kri­ze – gims­ta­mu­mas pa­sie­kęs kri­tiš­kai že­mą ly­gį.

Per de­šimt­me­tį gi­mi­mų skai­čius ša­ly­je su­ma­žė­jo nuo 30 tūks­tan­čių iki 17,5 tūks­tan­čio per me­tus. Vi­du­ti­niš­kai vie­na mo­te­ris šian­dien pa­gim­do tik vie­ną vai­ką, kai na­tū­ra­liai kar­tų kai­tai rei­ka­lin­gas ro­dik­lis sie­kia 2,1.

Gims­ta­mu­mo ma­žė­ji­mą le­mia dau­gy­bė veiks­nių – sun­ku­mai de­ri­nant dar­bą ir šei­mą, būs­to priei­na­mu­mas, inf­rast­ruk­tū­ros trū­ku­mai, taip pat pla­tes­ni glo­ba­lūs iš­šū­kiai.

Ne­pai­sant to, Re­gio­ni­nė Tel­šių li­go­ni­nė iš­lai­ko sta­bi­lu­mą. 2019–2025 me­tais gim­dy­mų skai­čius čia svy­ra­vo tarp 310 ir 410 per me­tus, o šie­met jau skai­čiuo­ja­ma dau­giau nei šim­tas nau­ja­gi­mių.

„Ver­ti­na­me tai kaip sta­bi­lų aku­še­ri­jos sky­riaus dar­bą“, – sa­ko di­rek­to­rė.

Ji pa­brė­žia, kad li­go­ni­nė yra II ly­gio aku­še­ri­jos pa­slau­gas tei­kian­ti įstai­ga, ak­ty­viai da­ly­vau­jan­ti na­cio­na­li­nė­je pe­ri­na­to­lo­gi­nė­je sis­te­mo­je. Čia dir­ba gau­si spe­cia­lis­tų ko­man­da – gy­dy­to­jai aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai, neo­na­to­lo­gai, aku­še­rės, slau­gy­to­jos, taip pat tei­kia­mos žin­dy­mo kon­sul­ta­ci­jos, ren­gia­mi mo­ky­mai bū­si­moms šei­moms.

Dau­giau nei me­di­ci­na

Pa­sak J. Sei­liu­vie­nės, aku­še­ri­ja li­go­ni­nei su­tei­kia iš­skir­ti­nu­mą, ta­čiau kar­tu rei­ka­lau­ja di­de­lių in­ves­ti­ci­jų ir at­sa­ko­my­bės – bū­ti­na už­tik­rin­ti ko­ky­biš­kas pa­slau­gas bet ku­riuo pa­ros me­tu, val­dy­ti tiek įpras­tus, tiek su­dė­tin­gus gim­dy­mus.

Vis dėl­to di­džiau­sia ver­tė – žmo­nės

„La­bai di­džiuo­juo­si mū­sų Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ko­lek­ty­vu. Tai pro­fe­sio­na­li ir at­si­da­vu­si ko­man­da, ku­ri ly­di šei­mas vie­nu svar­biau­sių gy­ve­ni­mo mo­men­tų“, – sa­ko di­rek­to­rė.

Šian­dien Tel­šiai vis daž­niau tam­pa ne tik gi­mi­mo vie­ta, bet ir są­mo­nin­gu pa­si­rin­ki­mu kur­ti šei­mą.

„Tel­šiai – tai vi­sa­ver­tė gy­ve­ni­mo vie­ta. Čia ra­mu, ža­lia, stip­ri bend­ruo­me­nė. No­ri­si pa­ska­tin­ti jau­nus žmo­nes ne­bi­jo­ti su­grįž­ti ar at­vyk­ti gy­ven­ti į re­gio­ną“, – kvie­čia ji.

Kiek­vie­nas čia gi­męs kū­di­kis pa­si­tin­ka­mas ne tik me­di­ci­niš­kai sau­gio­je ap­lin­ko­je, bet ir su sim­bo­li­ne do­va­na – že­mai­tiš­ku nau­ja­gi­mio pa­žy­mė­ji­mu.

Ir nors sta­tis­ti­ka šian­dien kal­ba apie iš­šū­kius, kiek­vie­nas gi­mi­mas Tel­šiuo­se vis dar yra ma­žas, bet la­bai svar­bus lai­mė­ji­mas – šei­mai, bend­ruo­me­nei ir vi­sam re­gio­nui.