Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje iki liepos 15 dienos veikia šiemet Merkelio Račkausko gimnaziją baigusio Garbės gimnazisto Vakario Jočerio fotografijų paroda „Sakralumo ir protėvių beieškant“. 2024–2026 metais užfiksuotose nuotraukose įamžinti Mažeikių rajono bažnyčių, kryžių, koplytėlių ir kitų sakralinio paveldo objektų vaizdai, atspindintys ne tik krašto istoriją, bet ir autoriaus ryšį su šeimos šaknimis.
Sakralumas persipina su šeimos istorijomis
Parodoje eksponuojamos fotografijos, darytos Dauginiuose, Krakiuose, Laižuvoje, Leckavoje, Maiguose, Medžialenkėje, Paventėje, Pievėnuose, Pikeliuose, Ukrinuose, Tirkšliuose, Tučiuose, Užlieknėje, Viekšniuose, Žemalėje ir Židikuose. Jose užfiksuoti kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai, bažnyčios, stacijos, skulptūros ir kiti sakralinio paveldo ženklai.
Šias vietoves Vakaris pasirinko neatsitiktinai – vienos jų susijusios su vaikystės vasaromis, praleistomis Krakiuose ir Viekšniuose, kitos primena šeimos istoriją ir protėvių paliktus tikėjimo ženklus. Fotografuodamas autorius siekia ne tik įamžinti sakralinį paveldą, bet ir išsaugoti asmeninį ryšį su jam brangiomis vietomis.
Paroda kviečia lankytojus stabtelėti, įsiklausyti į tylą ir susimąstyti apie laikinumą, amžinybę bei ryšį su ankstesnėmis kartomis, kurių pėdsakai iki šiol išlikę Mažeikių krašto sakraliniuose objektuose.
Fotografija išlieka mėgstamu pomėgiu
Pasak V. Jočerio, mintis surengti personalinę fotografijų parodą gimė praėjusių mokslo metų pabaigoje, kai Merkelio Račkausko gimnazijoje tuometinė abiturientė Rugilė surengė savo fotografijų parodą.
Joje įamžinti sakraliniai objektai paskatino ir jį pažvelgti į savo sukauptą fotografijų archyvą.
„Susižavėjau jos gražiomis ir prasmingomis fotografijomis. Pristačiau idėją surengti savo fotografijų parodą gimnazijos dailės mokytojai, „Vieno autoriaus parodos“ kuratorei Astai Milėškienei, peržvelgiau savo fotoarchyvą ir pamačiau, kad turiu daug nuotraukų, susijusių su man brangių žmonių ir protėvių aplinka“, – „Santarvei“ pasakojo V. Jočeris.
Anot jo, parodoje norėjosi pristatyti vietoves, kuriose esantys sakraliniai objektai – bažnyčios, koplyčios, koplytėlės, koplytstulpiai, kryžiai ir kiti tikėjimo ženklai – perteikia stiprų sakralumą ir kartu sieja jį su tėvais, seneliais, proseneliais, kitais giminaičiais bei artimaisiais.
Nors personalinė paroda ir sulaukė lankytojų dėmesio, Vakaris fotografijos dar nevadina daugiau nei pomėgiu.
„Fotografuoju tai, kas man patinka ar yra įdomu. Nesinori teigti, kad fotografija man tapo kuo nors daugiau nei pomėgiu. Rimčiau tuo užsiimti tikriausiai nėra nei didelio noro, nei svajonės“, – tikino parodos autorius.
Sakralumas lydi nuo vaikystės
Vakario domėjimasis sakraliniu paveldu prasidėjo dar vaikystėje. Anot jo, krikščionybė ir pagarba Bažnyčiai nuo mažens buvo neatsiejama gyvenimo dalis, todėl natūraliai atsirado ir susidomėjimas kryžiais, koplytėlėmis bei bažnyčiomis.
„Norisi pasidalyti prisiminimu, kuris, manau, leidžia suprasti, kodėl susiformavo toks mano požiūris ir pagarba krikščioniškam pasauliui. Vaikystėje, atostogaudamas kaime pas močiutę, vartydavau ne tik senus šeimos, bet ir laidotuvių albumus. Man būdavo įdomu, kaip atrodydavo velionis, kaip jis būdavo aprengtas, kokie žmonės dalyvaudavo laidotuvėse. Tėvų ir močiutės išugdyta pagarba Dievui ir Bažnyčiai paskatino mane labiau domėtis sakralumu“, – pabrėžė V. Jočeris.
Anot jo, fotografuojant sakralinį paveldą labiausiai žavi kiekvieno objekto unikalumas ir galimybė atrasti tai, kas iš pirmo žvilgsnio nepastebima.
„Kiekvienas sakralinis objektas yra savitas, tad įdomu apžvelgti jų skirtumus ir grožėtis išskirtinėmis detalėmis“, – sakė pašnekovas.
Fotografijose – ir grožis, ir prisiminimai
V. Jočeris pasakojo, kad fotografuoja ne tik sakralinius objektus. Jo objektyve dažnai atsiduria gamta, gyvūnai, aplinka, šeimos susitikimai ir kelionės.
„Stengiuosi ne tik išsaugoti atsiminimus, bet ir užfiksuoti tai, kas man yra gražu“, – teigė parodos autorius.
Didžiausią įspūdį jam paliko apsilankymas Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pažintinės išvykos metu. Kartu su paveldu besidominčių žmonių grupe jis turėjo galimybę užlipti į bažnyčios viršų ir iš arti susipažinti su vargonais bei išgirsti jų skambesį.
„Parodoje eksponuojama nuotrauka buvo įamžinta tuo metu, kai bažnyčioje skambėjo ir buvo giedama „Ave Maria“, o visoje bažnyčioje degė tik du šviestuvai. Ši fotografija man yra ne tik sentimentali ir savotiškai graži, bet ir turinti savo istoriją“, – pasakojo V. Jočeris.
Norėtų įkvėpti saugoti tai, kas brangu
Pagrindinis parodos tikslas nebuvo ją eksponuoti kuo daugiau vietų. Autoriui svarbiausia buvo pristatyti savo požiūrį į sakralinę fotografiją ir pasidalyti tuo, kas pačiam yra artima.
„Norėjau pristatyti savo žvilgsnį ir patirtį su tokio tipo fotografija. Tikiuosi, kad žmonėms ši paroda bus įdomi, nekels nejaukumo ar nepatogumo, o kaip tik paskatins fiksuoti jiems brangias vietoves ir akimirkas“, – vylėsi jis.
Rengdamas parodą eksponuoti Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje, Vakaris peržiūrėjo visą savo fotografijų archyvą ir jį papildė naujais kadrais. Parodoje eksponuojamos 2024–2026 metais darytos fotografijos, o dėl vieno kadro autoriui teko sugrįžti į tą pačią vietą ir iš naujo nufotografuoti kapinėse esančią skulptūrą.
Baigęs gimnaziją, V. Jočeris savo ateitį norėtų sieti su istorijos studijomis. Jis tikisi studijuoti istoriją ir šioje srityje kurti savo profesinį kelią. Nors fotografija, anot jo, ir toliau išliks svarbia gyvenimo dalimi, ją jis mato kaip pomėgį.
Įkvėpimo semiasi iš krašto fotografų ir istorijos
Naujų fotografijų ieškoti Vakarį labiausiai įkvepia profesionalių fotografų darbai, ypač Mažeikių rajone kuriantys autoriai. Ne mažiau svarbus ir aplinkinių paskatinimas bei galimybė savo darbus parodyti didesnei auditorijai.
„Įkvepia profesionalių, ypač Mažeikių rajono, fotografų užfiksuoti vaizdai. Taip pat kitų žmonių kvietimas ir skatinimas fotografuoti. Rūtos Končiutės-Mačiulienės ir Janinos Dambrauskaitės iniciatyva surengtos mano parodos Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje ir Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje yra mano pomėgio įvertinimas, galimybė pristatyti savo žvilgsnį į fotografijos pasaulį ir paskatinimas nenustoti fotografuoti“, – dalijosi V. Jočeris.
Už fotografijos ribų Vakarį labiausiai domina krašto istorija ir kultūra. Jis domisi folkloru, kraštotyra, genealogija ir, kaip pats sako, viskuo, kas kelia smalsumą ir skatina ieškoti atsakymų.
Karolina GUDAUSKAITĖ
Loading ...
