Šeštadienį 37 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių draugijos nariai, lydimi bajoro Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavičiaus, vyko aplankyti Panemunės pilių ir piliakalnių.
Kelias iki Panemunės neprailgo, nes S. Kasparavičius pasakojo apie miestelius, kuriuos pravažiavome, jų istorijas, piliakalnius.
Nemuno pakrante vingiuojantis kelias žavėjo ypatingo grožio gamta, architektūros paminklais.
Apžiūrėję Raudonės pilį, patraukėme Veliuonos link. Veliuona buvo vienas iš svarbiausių pasipriešinimo kryžiuočiams centrų. Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru. Jame būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, Žemaitijos seniūnija, įsteigta viena iš pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Veliuonai buvo suteikta Magdeburgo teisė, ją valdė garsios LDK giminės.
Žavėdamiesi vaizdingomis apylinkėmis, atvažiavome į Seredžių, užlipome į Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Seredžius XVII a. pabaigoje buvo viena didžiausių privačių valdų Žemaitijoje.
Aplankėme ir Belvederio rūmus. Minėti rūmai nepaprastai apleisti, nykstantys. Vietiniai gyventojai sakė, kad buvo parengtas rūmų restauravimo projektas, buvo skirtos lėšos, tačiau projektas liko neįgyvendintas.
Džiugiai nusiteikę, kupini įspūdžių grįžome namo.
Loading ...
Labas, Sere,
Niežti pirštai? Varyk…
Tik ne savo „nick” – u.
Didžiui-
Sveiks.
O kodėl? Kodėl turėčiau slėptis?
Nenoriu, kad tai atrodytų kaip kerštas.
Aš keršto netrokštu.
Tiesiog noriu taktiškai parodyti, jog pastumė į šalį mus be reikalo.
Kad patys vieni užsidarę jie yra ne patys pačiausi. Kad savose sultyse virdami jie anksčiau ar vėliau susidurs su tokiu reiškiniu kaip stagnacija.
Ir to kaktomuša tikrai nerašysiu.
Semantiškai, semantiškai lai lukštena autorius. Juk daktaras irgi. Mokytas.
Beje, netaip jau ten tie pirštai ir niežti.
Kaip sakiau – galiu ir patinginiauti.
Nežinau kaip iš tiesų būt geriau.
Neturiu nuojautos.
todėl ir klausiu patarimo.
Gerai.
Palauksiu Džeinės dar.
Aš siūlyčiau kitaip:
galim nubrist į kokią labiausiai nereikšmingą temą-
ten labai labai kažkuo „susidomėt”.
Jei pavyktų suorganizuot diskusiją ten,kur redakcija nesitiki,va,tai būtų lygis.
Joooo…
Gerrras ėjimas.
Man patinka.
Puiku!
Iki ryt vakaro ateikim čia su pasiūlymais.
(Kur, kokia tema.)
Pakraukim malkelių.
…
Džein – tu esi nuostabi. : )
Aha,sakiau,kad esu…kerštinga. 🙂
Nežinau,siūlyčiau arba pas Rusteiką arba pas Valiušaitį bazuotis.
Aš ką galvoju,-Lietuva be sveikų nacionalistų-Lietuva be ateities.
Vat,galėtume pakraut malkų bolševikams-liberastams.
Labas rytas.
Abu pasiūlymai geri.
Gal…abiejuose pavarom?
Po Vlš. Įpyliau benzino.
Ten nokinu netikėtą minties atomazgą.
Labai ta tema sudėtinga bet manau suradęs atsakymą.
Pamenate 1992 rytą po rinkimų?
Kai daug kas už barabus balsavo, bet beveik niekas nenorėjo to prisipažinti?
Tylus bailių/tinginių/tamsuolių kerštas.
Sudėtinga išnarplioti bet galiu.
Tuo pačiu reikia rašyti apie sveiką nacionalizmą.
Ir kuo sveikas tautiškumas skiriasi nuo bydlos bailių elgsenos.
Abi temas vienu metu suvaldyti yra didelis iššūkis.
Po Val. Įmečiau keletą užuominų poetui.
Sk jo geras bičiulis iš amžinos grupiokų troicės. Žy.
Jur yra literat personažas vieno troicei svarbaus klasiko.
Dabar poeto galvoje verda klausimų jūra. Manau jis pasimetęs.
Jis suprato kad tai jam parašiau. Tyli nuščiuvęs.
Lauksiu jo bandymų išmušti mane iš vėžių. Bandys suprasti kur suku.
Nes kol kas nebeaišku. Tai parodymas kad pats gali atsidurti mūsų vietoje.
Kad negerai nesikalbėti.
Nes dabar jam tapo visai neaišku.
Tai žaidimas stratosferoje. Ties atviro kosmoso riba.
Vienžo, bus nenobodu.
Ir publika turės ką veikti.
Parašiau trumputį reziume pas properį.
Šiek tiek druskos komitetiniams ir redkolegijai…
Didžiui- mačiau Tavo reziumė.
Pažinau iš karto.
Fantastiškas pasažas.
Taip lakoniškai pasakyti esme reikia turėti gerą čajnyką.
Sveikinu.
Dėkui, Sere.
Perdedi.
Man iki Tavo lygio toloka…
Beje, adminas žinodamas mano IP supras kerštaujant.
Na ir x s nim.
Didžiui-
Nemanau kad supras būtent taip. Per daug protingas.
Tačiau ne visad valdo protas. Kartais protą aptemdo ambicijos.
visgi nebūčiau pesimistas, nes pasažas buvo elegantiškai šmaikštus, be bukos pagiežos. Viskas padaryta exelent, nesuk daugiau sau galvos.
…
Vanagės tema labai rimta. Užsimojau pakapstyti giliau. Dviejų temų nepavešiu dėl krūvio. Todėl kitoje temoje kol kas imu time out’ą.