Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje prasidės jubiliejinis, penktasis, Tarptautinis Mažeikių vargonų muzikos festivalis. Šių metų programoje klausytojų laukia Lietuvos ir užsienio atlikėjų koncertai, edukacijos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas kompozitoriaus Vytauto Klovos 100-osioms gimimo metinėms.
Šiemet siekiama parodyti, jog vargonų muzika nėra skirta tik siauram klausytojų ratui – ji gali būti gyva, netikėta ir jaudinanti.
Jubiliejinis festivalis prasidės Valstybės dieną
Festivalio meno vadovės Lukrecijos Stonkutės teigimu, simboliška, kad jubiliejinio Tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio pradžia sutampa su Valstybės diena. Anot jos, tai renginiui suteikia ypatingą prasmę, o vargonų muzika pati savaime turi didingumo, istorijos ir pakylėjimo jausmą, todėl ši data natūraliai dera su festivalio idėja.
Pasak L. Stonkutės, penktasis festivalis žymi svarbų etapą – tai jau nebe vienkartinė iniciatyva, o Mažeikiuose įsitvirtinusi ir kasmet auganti tradicija.
„Šiemet siekiu dar labiau pabrėžti vargonų muzikos įvairovę, nes festivalyje skambės ne tik soliniai vargonų kūriniai, bet ir programos su balsu, smuiku, vokaliniu ansambliu, taip pat vyks edukaciniai susitikimai su klausytojais“, – „Santarvei“ sakė festivalio meno vadovė.
Dar vienas svarbus šių metų festivalio akcentas – su Mažeikių kraštu susijusio kompozitoriaus Vytauto Klovos 100-osios gimimo metinės. Anot pašnekovės, festivalyje bus prisiminta jo kūryba, siekiant parodyti, kad vargonų muzika gali tapti gyvu tiltu tarp vietos istorijos, Lietuvos muzikos ir šiandienos klausytojo.
Festivalis kvies naujai atrasti vargonų muziką
Meno vadovė pasakojo, kad šių metų festivalio tema gimė galvojant apie vargonus ne tik kaip apie muzikos instrumentą, bet ir kaip apie erdvės, šviesos, maldos, istorijos bei žmogaus vidinio pasaulio balsą.
Kiekviena festivalio programa turės savitą nuotaiką ir simbolinę prasmę – nuo „Šviesos ir maldos veidrodžių“ iki „Patria Caelis“, nuo pasakojimų apie vargonų atsiradimo istoriją iki maldos muzikos.
„Noriu klausytojams perduoti žinutę, kad vargonų muzika nėra tolima, „muziejinė“ ar skirta tik labai siauram ratui. Ji gali būti labai gyva, jaudinanti, netikėta. Vargonai geba kalbėti ir labai didingai, ir labai švelniai. Kartais jie primena visą orkestrą, o kartais – vos girdimą maldos atodūsį“, – sakė L. Stonkutė.
Jos teigimu, pagrindinė šių metų festivalio mintis yra susitikimas – žmogaus su muzika, klausytojo su bažnyčios erdve, Mažeikių krašto su tarptautiniais atlikėjais, praeities su dabartimi.
Festivalyje – atlikėjai iš Lietuvos ir Latvijos
Šių metų festivalyje klausytojų lauks žinomi Lietuvos atlikėjai ir svečiai iš Latvijos. L. Stonkutės teigimu, jai svarbu, kad kasmet festivalis atvertų Mažeikių publikai naujus vardus, skirtingas interpretacijas ir įvairius požiūrius į vargonų muziką.
Festivalį liepos 6-ąją Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje pradės muzikės iš Latvijos – vargonininkė Larisa Carjkova ir sopranas Monta Martinsone. Jos pristatys programą „Šviesos ir maldos veidrodžiai“.
Rugpjūčio 2-ąją toje pačioje bažnyčioje skambės programa „Patria Caelis“, kurioje pasirodys vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur, smuikininkas Džeraldas Bidva ir tenoras Edmundas Seilius. Pasak L. Stonkutės, tai itin stipri atlikėjų sudėtis, nes kiekvieno jų vardas yra gerai žinomas Lietuvos muzikiniame gyvenime.
Rugpjūčio 16 dieną Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks solinė organeto ir vargonų edukacija-koncertas „Vargonų atsiradimo istorija“. Ją ves vargonininkas Vilimas Norkūnas. Anot festivalio meno vadovės, šis renginys išsiskirs tuo, kad klausytojai galės ne tik klausytis muzikos, bet ir daugiau sužinoti apie vargonų pirmtaką – organetą, jo raidą bei skambesio galimybes.
Festivalį rugsėjo 6 dieną Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje užbaigs programa „Maldos muzika“. Joje pasirodys vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė ir Vilniaus vokalinis ansamblis „Duodeco“, vadovaujamas Povilo Vanžodžio.
Festivalio programa derinama prie erdvės ir klausytojo
Sudarant festivalio programą ieškoma pusiausvyros tarp aukšto meninio lygio, klausytojui įdomios dramaturgijos, koncerto erdvės ir pačių vargonų galimybių.
Vargonai nėra standartinis instrumentas – kiekvienoje bažnyčioje jie turi savitą charakterį, spalvą ir akustiką, todėl labai svarbu, kad atliekama programa derėtų prie konkrečios vietos.
Rinkdamasi atlikėjus, L. Stonkutė atsižvelgia ne tik į jų profesinį meistriškumą, bet ir į gebėjimą bendrauti su publika. Pasak jos, svarbu, kad festivalis nebūtų vien formalus koncertų ciklas.
„Norisi, kad klausytojai jaustųsi laukiami, kad jie suprastų, ką girdi, kodėl tai svarbu, kuo įdomus vienas ar kitas kūrinys, vargonų registras ar pati bažnyčios erdvė“, – sakė ji.
Šių metų programoje svarbi vieta skiriama ir lietuviškai muzikai. Festivalyje skambės XV–XXI amžių Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai, o ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažeikių kraštiečio kompozitoriaus Vytauto Klovos kūrybai.
Festivalis – ne tik koncertai, bet ir pažinimas
Tarptautinis Mažeikių vargonų muzikos festivalis iš kitų panašių renginių Lietuvoje pirmiausia išsiskiria regioniniu charakteriu ir tarptautine menine kokybe. Profesionaliosios muzikos renginiai dažniausiai vyksta didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau šiuo festivaliu siekiama parodyti, kad aukšto meninio lygio muzika gali ir turi skambėti Mažeikiuose bei rajone.
Anot L. Stonkutės, festivalis nėra vien koncertų ciklas – jis kviečia ir pažinti vargonų muziką. Po koncertų vykstančių edukacijų metu klausytojai gali iš arčiau susipažinti su instrumentu, pamatyti, kaip jis veikia, išgirsti skirtingus registrus ir sužinoti, kuo vieni vargonai skiriasi nuo kitų.
Dar vienas festivalio išskirtinumas – koncertų erdvės. Koncertai vyksta ne tik Mažeikių miesto bažnyčiose, bet ir Žemalėje, kur skamba istoriniai, restauruoti barokiniai vargonai.
„Taip festivalis tampa ir savotiška kultūrine kelione po Mažeikių krašto sakralinį paveldą“, – sakė L. Stonkutė.
Vargonų muziką atranda vis daugiau klausytojų
Susidomėjimas vargonų muzika kasmet auga. Anot meno vadovės, ankstesni festivaliai parodė, jog Mažeikiuose ši muzika turi savo klausytoją.
Praėjusių metų festivalio koncertuose ir edukacijose apsilankė daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Pasak pašnekovės, tai rodo, kad tokie renginiai yra reikalingi ir laukiami.
Festivalio klausytojų gretose – labai įvairi publika. Į koncertus renkasi klasikinės muzikos mėgėjai, bažnyčios bendruomenės nariai, muzikos mokyklų mokiniai ir mokytojai, šeimos, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat tie, kurie vargonų muziką koncertinėje aplinkoje išgirsta pirmą kartą.
„Man labai brangu, kai po koncerto žmogus pasako: „Nesitikėjau, kad vargonai gali taip skambėti.“ Vadinasi, festivalis atveria naują patirtį“, – sakė L. Stonkutė.
Festivalis stiprina Mažeikių kultūrinę tapatybę
Festivalis atlieka svarbų vaidmenį Mažeikių rajono kultūriniame gyvenime, nes stiprina miesto ir krašto kultūrinę tapatybę.
Pasak pašnekovės, vargonų muzika neatsiejama nuo sakralinės erdvės, istorijos ir bendruomenių, tačiau kartu ji gali būti šiuolaikiška ir atvira įvairaus amžiaus klausytojams.
Anot L. Stonkutės, festivalis suteikia galimybę Mažeikių žmonėms savo mieste išgirsti profesionalius Lietuvos ir užsienio atlikėjus, susipažinti su aukšto meninio lygio programomis ir patirti muziką gyvai.
„Tai labai svarbu, nes gyvas koncertas turi visai kitą poveikį“, – pabrėžė festivalio meno vadovė.
Pasak L. Stonkutės, festivalis taip pat padeda atkreipti dėmesį į Mažeikių krašto vargonų paveldą.
„Kartais mes priprantame prie to, ką turime šalia, ir nebepastebime vertės. Festivalis tarsi primena: pažiūrėkite, kokius instrumentus turime, kokios istorijos slypi mūsų bažnyčiose, kokia muzika gali čia skambėti“, – sakė pašnekovė.
Festivalio prasmė – sustabdyti akimirką
L. Stonkutė pažymėjo, kad svarbiausia – į festivalio koncertus ateiti atvira širdimi: „Nebūtina būti muzikos žinovu, nebūtina iš anksto visko suprasti ar pažinti repertuarą. Kartais muzika labiausiai paveikia tada, kai tiesiog leidžiame jai skambėti.“
Anot jos, norėtųsi, kad festivalio lankytojai patirtų šviesos, ramybės, pakylėjimo ir galėtų bent trumpam sustoti kasdienio skubėjimo sūkuryje.
„Šiandien labai daug skubame, esame nuolatiniame informacijos sraute, o vargonų muzika turi ypatingą gebėjimą sustabdyti laiką. Ji leidžia pabūti čia ir dabar“, – teigė L. Stonkutė.
Ji taip pat tikisi, kad festivalis paskatins klausytojų smalsumą: „Galbūt kas nors atras naują mėgstamą atlikėją, kas nors pirmą kartą išgirs organetą, kas nors sužinos, kuo ypatingi Žemalės vargonai, o kam nors tiesiog liks gražus vasaros vakaro prisiminimas. Visa tai ir yra festivalio prasmė.“
Vargonų muzika gali nustebinti kiekvieną
Festivalio meno vadovės teigimu, bent viename Tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio koncerte verta apsilankyti kiekvienam, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra klasikinės muzikos mėgėjas.
Vargonų muzika turi ypatingą jėgą – ji apima ne tik erdvę, bet ir žmogaus mintis bei jausmus.
„Tai nėra muzika, kurią tik „girdi“. Ją dažnai tiesiog fiziškai pajunti“, – sakė L. Stonkutė.
Visi festivalio koncertai yra nemokami, todėl tai puiki galimybė tiek nuolatiniams klasikinės muzikos klausytojams, tiek tiems, kurie vargonų muzikos koncertą aplankys pirmą kartą. Festivalyje skambės skirtingos programos, pasirodys aukšto lygio atlikėjai, vyks edukacijos, todėl kiekvienas galės atrasti sau artimą patirtį.
„Man atrodo, bent viename koncerte verta apsilankyti vien tam, kad leistume sau nustebti. Vargonai tikrai gali nustebinti – savo garsu, spalvomis, didybe ir jautrumu. O kai tokia muzika skamba Mažeikiuose, savame krašte, ji tampa dar artimesnė“, – šypsojosi L. Stonkutė.
Karolina GUDAUSKAITĖ
Nuotr. iš Tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio archyvo
Loading ...
