Muziejininkai turbūt nesupyks pavadinti istorijos detektyvais – dalis jų kasdienės veiklos susijusi su informacijos, atsakymų į rūpimus klausimus paieškomis.
Neseniai Mažeikių muziejaus darbuotojai aiškinosi detektyvinę istoriją, susijusią su netikėtai paštu atkeliavusiomis kultūros vertybėmis.
Paviešino dingusių vertybių sąrašą
Kultūros paveldo departamento specialistai pernai viešai paskelbė Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kurį sudaro daugiau kaip 300 objektų.
Anksčiau informacija apie dingusias vertybes buvo skirta tik vidiniam naudojimui – ja valstybės tarnautojai dalijosi bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, ieškodami dingusių vertybių.
Viešai paskelbus sąrašą, visuomenės, prekiautojų antikvariniais daiktais buvo prašoma atkreipti dėmesį, patikrinti, ar jų turimi, įsigyti, jiems atkeliavę daiktai nėra dingusiųjų sąraše.
Tikėtasi, kad toks žingsnis – Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo paskelbimas – gali atnešti gerų rezultatų.
Pirmasis rezultatas susijęs su Mažeikiais.
Mažeikių muziejų pasiekė netikėtas siuntinys, kuriame buvo 2018 m. iš senųjų kapinių pavogtos dvi medinės skulptūrėlės, įtrauktos į rajono Kultūros vertybių registrą.
Tuomet apie dingusią skulptūrėlę „Nukryžiuotasis“ ir garsaus Žemaitijos liaudies meistro Augustino Potockio skulptūrą „Pieta“ buvo pranešta policijai, o informacija apie pavogtas skulptūras įtraukta į Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.
Skulptūrų buvo ieškoma 5 metus, tačiau bergždžiai.
Nurodė neteisingus duomenis
Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris, bendraudamas su „Santarve“, pasakojo, kad ant muziejui adresuoto siuntinio buvo nurodytas siuntėjo vardas, pavardė ir adresas, kuriuo jis neva gyvena.
Pirmiausia muziejininkai pabandė rasti informacijos apie asmenį, kurio vardas ir pavardė buvo nurodyti, internete. Vienas žmogus tokiu vardu ir pavarde prieš daug metų mirė. Kitas turi paskyrą socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Užsiregistravus ir parašius žinutę, jis atsakė ir paaiškino, kad jokio siuntinio muziejui nesiuntė ir su šiuo reikalu neturi nieko bendra.
„Ant siuntinio buvo ir vieno Anykščių rajone esančio kaimo, gatvės adresas.
Susiradau to kaimo seniūnaitį, paskambinau ir paklausiau, ar tuo adresu gyvena vyras tokiu vardu ir pavarde, koks buvo nurodytas ant siuntinio. Seniūnaitis atsakė tokio žmogaus nepažįstantis. O tuo adresu gyvena moteris… Bet dėl visa ko jis nuėjo paklausti, gal ta kaimo gyventoja ką nors žino apie siuntinį Mažeikių muziejui. Moteris pasakė nieko nežinanti“, – apie siuntėjo paieškas pasakojo V. Balzeris.
Vertybes saugos muziejus
Nepavykus rasti siuntėjo, buvo susisiekta su Kultūros ministerijos darbuotoja, atsakinga už muziejų veiklą.
„Kaip tik prieš porą mėnesių turėjome susitikimą su ministerijos atstovais. Jame buvo kalbama apie tai, kaip muziejininkams elgtis tais atvejais, kai iš žmonių gauname skulptūrėlių, koplytėlių ir panašių eksponatų. Tokiais atvejais reikia tikrinti duomenų bazes, įsitikinti, ar jos nėra vogtos. Antraip, atsiradus tikriesiems savininkams ir norint grąžinti jiems priklausančias vertybes, būtų reikalingas kultūros ministro įsakymas“, – procedūras apibūdino muziejaus direktorius.
Tačiau grįžkime prie „Pietos“ ir „Nukryžiuotojo“. Muziejininkams ministerijos atstovė patarė kreiptis į Kultūros paveldo departamento Telšių skyrių.
Nusiuntę nuotraukas ir informaciją – tiek, kiek jos turėjo, mažeikiškiai kitą dieną gavo departamento specialistų patvirtinimą, kad paštu gautos vertybės išties buvo ieškomųjų sąraše.
Paveldosaugininkai susisiekė su skulptūros „Nukryžiuotasis“, stovėjusios ant vienos šeimos kapavietės, savininkais.
Žinia savininkus nudžiugino, tačiau dabar, bijodami, kad istorija vėl nepasikartotų, jie sutiko skulptūrą perduoti muziejui. Skulptūrėlės išbrauktos iš dingusiųjų sąrašo.
Vienoje Mažeikių muziejaus salių jo lankytojai gali pamatyti praėjusiais metais iš gyventojų gautus eksponatus. Tad ir šiais dviem įdomia bei mįslinga istorija pasižyminčiais medžio dirbiniais muziejininkai papildė ekspoziciją.
Daugiau įsimintinų istorijų neprisimena
Dabar jau galima tik spėlioti, kas ir kodėl „Pietą“ bei „Nukryžiuotąjį“ nutarė atsiųsti paštu, nurodydamas neteisingus siuntėjo duomenis.
Kadangi šie daiktai buvo ieškomųjų sąraše, apie juos kadaise buvo pranešta policijai. Tad jei juos turi ir net jei pats nevogei, bet, tarkime, nusipirkai kokiame turguje ar iš prekeivio sendaikčiais, gali nė nežinodamas prisidaryti problemų.
„Keista, kad nurodytas toks tolimas adresas. Bet, kad ir kaip ten būtų, asmuo, siuntęs siuntinį, turėjo žinoti, kad tos dvi vertybės yra ne iš kur kitur, o iš Mažeikių rajono.
Neseniai bendravau su Kauno rajono muziejaus direktoriumi. Tai jis juokavo: „Čia kažkokie stebuklai“ ir sakė, kad nėra girdėjęs kitos panašios istorijos. Nes dažniausiai žmonės tiesiog įprastai atneša vieną ar kitą eksponatą, nepaisydami to, ar jis priklauso jam pačiam, ar kažkam iš giminių“, – kalbėjo V. Balzeris.
Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas skelbiamas viešai Kultūros paveldo departamento atvirų duomenų portale.
Neringa ŠVELNIENĖ
Loading ...
