Neretai nutinka taip, kad per darbų gausumą nebematome savo esmės, nebežinome, kas esame ir iš kur atėjome, kokios mūsų svarbiausios vertybės ir ar dar turime kažkokį gyvenimo kredo. Šie klausimai ypač svarbūs jaunam žmogui. Tad Varnių Motiejaus Valančiaus 2 klasės gimnazistai, padedami lietuvių k. mokytojos R. Poškutės, tikybos mokytojos L. Norvaišienės, pavaduotojo E. Stonio, organizavo šventinę ir dalykinę konferenciją „Žemaičių krikštui – 600“.
Ši konferencija – gera proga artimiau susipažinti su gimtojo miestelio istorija, pajusti visos Žemaitijos svarbą Lietuvai ir sužinoti, kokie tvirti ne tik kūnu, bet ir siela buvo čia gyvenę protėviai. Kita vertus, tai – gražus tęsinys vakarykštės dienos, kai didžioji dalis gimnazijos bendruomenės dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo svečias – arkivyskupas iš Rygos. Jis pasidžiaugė vietos klebono J. Petrauskio gražia draugyste su mokykla. O pamokslą sakęs vyskupas iš Lenkijos pabrėžė, kad mūsų – Žemaičių žemės – gyventojai ilgus amžius buvo tikri kankiniai ir dabar yra verti pagarbos, kad išsaugojo savo žemę bei tikėjimą. Tokie žodžiai, aišku, kėlė pasididžiavimą savo gimtine kiekvieno širdyje.
Tie, kurie dalyvavo konferencijoje, tikrai nenuobodžiavo. Šventinę nuotaiką kūrė G. Kasmauskytės valdomos fleitos melodijos, 2 ir 3 gimnazijos klasių mergaičių ansamblio (mokyt. A. Momkienė) atliekamos dainos. Ypač visus sužavėjo daina „O, Valančiau“. Gimnazijos direktorė I. Peleckienė, pradėdama renginį, palinkėjo mokiniams, kad apmąstymai nesibaigtų šia diena, o kiekvienas, dalyvaujantis konferencijoje, suvoktų, kokie turėtume būti, kad ir ateityje galėtume didžiuotis esą žemaičiai. Visi jautė pakilią atmosferą. Gal kiek daugiau jaudinosi tie, kurie ruošėsi kalbėti, mat 2 klasės gimnazistai buvo vertinami pažymiu. Jiems tai buvo pagrindinio ugdymo patikrinimas. Bet jie, kaip tikri žemaičiai, nesuklupo. Ypač išsiskyrė A. Bunkevičiūtės pranešimas „Žemaičių kilmė, teritorija ir istorinė raida“. Daug įdomių faktų pateikė R. Jonikaitė apie 1863 m. sukilimo vadą kunigą A. Mackevičių. Be to, jos gera dikcija, raiškus balsas, pasitikėjimas savimi aiškiai parodė, kokios savybės reikalingos geram lektoriui. Klausytojus sužavėjo šauniai parengtas R. Knoraitės pranešimas apie žemaičių krikšto priežastis. Išsamių detalių pateikė Anastazija Matiušenok, kalbėdama apie žemaičių skundą Konstancos susirinkime. Buvo kalbėta ir apie krikšto apeigas, jo simbolius. Tad kiekvienas konferencijos dalyvis sužinojo daug ką naujo ir galėjo praplėsti savo pasaulėžiūros akiratį.
Mokinių darbus apibendrino Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius A. Ivinskis. Jis sukonkretino ir paaiškino kai kuriuos faktus, o pranešėjams padovanojo vertingų leidinių.
Manau, kad žemaičių krikšto jubiliejiniai renginiai tikrai žadina jaunų piliečių širdyse patriotizmą ir pasididžiavimą savo šalimi.
Loading ...
