Darbš­ti Ka­zi­mie­ra pa­si­ti­ko de­vy­nias­de­šimt­me­tį

Vieš­vė­nuo­se gy­ve­nan­ti Ka­zi­mie­ra Vait­ke­vi­čie­nė va­sa­ros pra­džio­je at­šven­tė 90 me­tų ju­bi­lie­jų. Su­kak­tu­vi­nin­kę svei­ki­no Vieš­vė­nų se­niū­ni­jos se­niū­nas Si­gi­tas Mo­tu­zas, bend­ruo­me­nės na­riai, ar­ti­mie­ji. Sa­vo sve­čius vieš­vė­niš­kė vai­ši­no pa­čios iš­kep­ta bal­ta na­mi­ne duo­na.

Ka­zi­mie­ra ki­lu­si iš aš­tuo­nių vai­kų šei­mos. Ji – pa­ti vy­riau­sia, tad jau­nys­tė­je te­ko ne­ma­ža at­sa­ko­my­bė rū­pin­tis ma­žes­niai­siais šei­mos na­riais. Rei­kė­jo daug dirb­ti, moks­lams lai­ko ne­li­kę.

Pui­kią at­min­tį iš­sau­go­ju­si se­no­lė me­na vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, nuo pat tre­jų me­tų. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad tė­ve­lis bu­vo bri­ga­di­nin­kas – be ga­lo są­ži­nin­gas žmo­gus. Ir kai jis dirb­da­vo lau­kuo­se, Ka­zi­mie­rai liep­da­vo ei­ti su­rink­ti li­ku­sias ru­gių var­pas, kad vis­ką są­ži­nin­gai ati­duo­tų, kas kam pri­klau­so.

Ka­zi­mie­ra su vy­ru su­si­lau­kė tri­jų sū­nų. Šei­ma vi­są gy­ve­ni­mą gy­ve­no ūkiš­kai, daug dir­bo.

O kas nė­ra ra­ga­vęs Ka­zi­mie­ros iš­kep­tos ska­nio­sios na­mi­nės duo­ne­lės. Jos mo­te­ris per gy­ve­ni­mą tūks­tan­čius ke­pa­liu­kų yra iš­ke­pu­si. Ne vie­ni jau­nie­ji su­si­tuo­kė sa­vo šven­tę pa­puoš­da­mi jos kep­ta duo­ne­le, ku­ri bū­da­vo ne bet ko­kia, o di­džiu­lis ke­pa­las su vi­du­ry­je iš­skob­ta erd­ve, į ku­rią su­gul­dy­ti de­šim­tys ma­žų ke­pa­liu­kų, įda­ry­tų la­ši­nu­kais.

Ka­zi­mie­ra – ne tik pui­ki ke­pė­ja, bet ir šau­ni siu­vė­ja. Kiek vis­ko per gy­ve­ni­mą pri­siu­vu­si – vi­so kai­mo žmo­nė­mis pa­si­rū­pin­da­vo.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.