Aurelija SERVIENĖ
Šaukiasi pagalbos
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją paskambinusi moteris prašė pagalbos: „Gelbėjame paukštelius, bet prašau, gelbėkime ir senus žmones.“
Moteris su dideliu gailesčiu pasakojo apie vienišą Žarėnų seniūnijoje, vienkiemyje, gyvenančią 81-erių metų senolę Aldoną: „Kai tik užėjo šalčiai ir gausiai pasnigo, senolę tarsi visi pamiršo. Kelias link jos sodybos užpustytas: nei praeisi, nei pravažiuosi. O seniūnija jau kelinta savaitė net nesiruošia prastumdyti sniego – lyg specialiai nevalo. Senolė sunkiai serga, gal net vaistų neturi, verkia ir bijo: jei kelių niekas nevalys, kaip ji valgyti parsineš, kaip išbris per tokias pusnis pas gydytoją.“
Skambinusi moteris ragina visus daugiau nebetylėti, rodyti ir kalbėti apie tai, kaip dirba mūsų išrinktieji. Pasak jos, kaimo parduotuvėje nerimsta aistros, visi pliekia liežuviais peikdami seniūnijos darbuotojus, piktinasi seniūnaičiais, bet garsiai apie tai nekalba, mat bijosi keršto.
„Kodėl mes laukiame, kol atsitiks nelaimė, o tada… ir vėl visi į krūmus. Visi žinojo, bet apsimes lyg nieko nematę, nesupratę, nepagalvoję…“ – telefonu pyktį liejo skambintoja.
Laukia sniego
Iškart po skambučio išvykome į Feliksavo kaimą ieškoti Aldonos. Iš pagrindinio plento Žarėnai–Varniai pasukę į žvyrkelį link Feliksavo, kelią radome nuvalytą. Sėkmingai judėjome tolyn link tikslo. Belikus kilometrui iki senolės namo, supratome, kad toliau važiuoti nebegalime – teks eiti pėstute, nes rūpi, kaip laikosi vieniša senolė. Užpustytu keliu, giliu sniegu klampojome link sodybos.
Nustebusi Aldona mus pakvietė užeiti, o paklausta, ar nereikia pagalbos, kuklinosi ir nesiskundė.
„Ką padarysi, pamiršo mane, tai pamiršo. Tik va prieš porą dienų buvau sunkiai susirgusi – užpuolė gripas. Maniau, kad jau viskas. O kelias link sodybos užpustytas, baiminausi, jog pagalbos nebesulauksiu. Dabar jau geriau, bet išbristi per tokias pusnis nepajėgsiu.
O jei vėl blogai užeitų, kaip savo karvelę pas kaimynus nuvesiu, pati ja pasirūpinti sirgdama negalėsiu“, – pasakojo senolė.
Dėl nenuvalyto kelio pensininkė jau kreipėsi pagalbos į seniūniją ir gavo atsakymą, jog reikia laukti, kol vėl pradės snigti, o tada ir nuvalys kelią.
„Tai va sėdžiu per dienas ir laukiu sniego. Vakar žiūriu pro langą – nesninga, šiandien vėl laukiu – gal pasnigs. Kad tik jo belaukdama, savo galo nesulaukčiau“, – ašarą braukė moteris.
Sugedo traktorius
Aplankę senolę ir įsitikinę, jog ji sveiksta ir dar šiek tiek turi maisto, stabtelėjome prie Žarėnų seniūnijos. Pasikalbėti apie nevalomą kelią link senolės sodybos užsukome pas seniūną Praną Lukošių. Prie mūsų prisijungti pakvietėme ir socialinę darbuotoją Ritą Jančauskienę.
Seniūnas prisipažino, jog kelias link senolės namų yra nenuvalytas, bet tam yra rimta priežastis: „Taip įvyko todėl, kad mūsų traktorius, kuriuo valome seniūnijos kelius, sugedęs. O iš Telšių gauta transporto priemonė keliams valyti buvo vientiltė, tad leistis į pakalnę link senolės sodybos buvo rizikinga.“
Socialinė darbuotoja R. Jančauskienė teigė, jog senolė puikiai tvarkosi pati. Ji stiprios sveikatos, turi gyvulių ir dviračiu dar važiuoja, o su prašymu ją lankyti į seniūniją kol kas nesikreipė. „Ne kartą jai esu sakiusi, kad jei kokia nelaimė, visada gali kreiptis į mane. Vadinasi, nebuvo jau taip visiškai blogai, kitaip ji tikrai būtų man paskambinusi“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Besikalbant seniūnijoje, seniūnas mus nudžiugino, jog būtent šiandien (ketvirtadienį) pataisytas sugedęs traktorius, todėl kelią galės netrukus nuvalyti.
Pasiaiskinimas socialines darbuotojos :dviraciu vaziuoja,man galejo paskambinti.o gal moteryte jau nebegales paskambint.ir kas,juk ji gyvuliu turejo…skamba juokingai .tai socialiniai darbuotojai tam,kad jiems paskambint.ir pasakyt man bloga?