Lietuvos švietimas išgyvena jam nepalankių demografinių pokyčių ir didėjančios gyventojų emigracijos laiką, visais būdais siekdamas išsaugoti vis dar ganėtinai aukštą poziciją ir toliau tobulėti, prisitaikydamas prie naujų visuomenės gyvenimo iššūkių. Švietimo politikai teigia, kad iš Europos valstybių Bulgarija, Slovakija ir Lietuva labiausiai nukentės nuo mokyklinio amžiaus populiacijos sumažėjimo, kuris nuo 2010 iki 2020 m. gali siekti 30 proc.
Telšių rajone per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik pusšeštu tūkstančiu gyventojų. Tai lėmė gimstamumo mažėjimas, neigiama natūrali gyventojų kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų santykis) ir emigracija. Dėl to mūsų mokyklose per tą patį laikotarpį sumažėjo apie 3 700 mokinių. Deja, tokia tendencija išlieka ir toliau: prognozuojame, kad 2015 m. turėsime dar visu tūkstančiu mažiau mokinių. Seniai pamiršome tūkstantines mokyklas, darbą dviem pamainomis, didžiulius mokytojų veiklos krūvius. Dabar turime rūpintis, kaip panaudoti tuštėjančių mokyklų pastatus, kaip išgyventi mokykloms, kurios nebesukomplektuoja valstybės nustatytojo privalomo skaičiaus klasių, neatitinka reikalavimų dėl mokinių skaičiaus klasėje taip, kad užtektų valstybės dotuojamų mokinio krepšelio lėšų. Todėl tenka kai kurias mokyklas reorganizuoti, prijungti mažesnes prie didesnių, struktūriškai pertvarkyti arba net uždaryti.
Telšių rajone yra suformuotas pakankamas įvairių tipų mokyklų tinklas, iš esmės tenkinantis visuomenės poreikius. Turime visas galimybes mūsų vaikams teikti ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei neformaliojo (papildomojo) švietimo paslaugas, užtikrinti privalomąjį (pagrindinį iki 16 metų) ir visuotinį (vidurinį) mokymąsi. Pastaraisiais metais sėkmingai sprendžiama lopšelių-darželių trūkumo problema: įsteigta 15 naujų grupių, mokykla-darželis „Žemaitukas“ reorganizuota į lopšelį-darželį.
Mokyklų tinklo pertvarką arba korekcijas lemia ne vien mokinių skaičiai. Mokykla turi būti orientuota į ugdymo kokybės užtikrinimą, o bet kokių reformų tikslas yra nukreiptas į jau esamos sistemos tobulinimą ir geresnių mokymo(si) sąlygų kūrimą.
Per 20 nepriklausomybės metų įvykę Lietuvos švietimo pokyčiai (ugdymo turinio atnaujinimas, egzaminų kaita, dešimtmetės pagrindinės mokyklos, vėliau ir progimnazijų atsiradimas, gimnazijų plėtra, kokybės vadybos priemonių ir informacinių technologijų diegimas, mokinio krepšelio principu grįstas finansavimas, nauji kokybės reikalavimai ir kt.) padiktavo ir naujos mokyklų struktūros būtinumą.
Atitinkamai kito ir teisinė bazė. Švietimo įstatymas (nuo 2011 m. nauja redakcija) įpareigoja keisti ir tas mokyklų tinklo dalis, kurios negali užtikrinti reikiamos ugdymo kokybės ir įvairovės, suvaržo mokinio pasirinkimus arba neišgali suteikti mokiniui reikalingos pagalbos (specialiosios pedagoginės, psichologinės, socialinės ir pan.). Dėl to buvo akredituojamos vidurinio ugdymo programos ir koncentruojamos į gimnazijos tipo mokyklas, rajone, nors ir sparčiai mažėjant mokinių, stengiamasi išlaikyti alternatyvias ugdymo įstaigas, tokias, kaip jaunimo, suaugusiųjų, specialiąsias, kaimiško tipo mokyklose įvedamos ikimokyklinio ugdymo programos, į mokyklas ir darželius integruojamas specialusis ir priešmokyklinis ugdymas, bent minimaliai palaikomas socialinių įgūdžių ugdymo tęstinumas, sujungta švietimo pagalbos įstaigų – švietimo centro ir pedagoginės psichologinės tarnybos – veikla.
Turbūt neklystume manydami, kad švietimas yra viena iš labiausiai centralizuotų ir reglamentuotų valstybės veiklos sričių. Savivaldybės švietimo srities funkcijos aiškiai apibrėžtos Švietimo įstatyme, didžioji dalis valstybės švietimo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonių nustatomos Vyriausybės. Tą galima pasakyti ir apie mokyklų tinklo pertvarką. Beje, tvarkingai ir nuosekliai įgyvendindami (šiek tiek pakoreguodami) 2009–2012 metų planą, ir mokyklos, ir Savivaldybė įgijome patirties, žinojome ir numatėme, kad šituo planu tinklo dėlionės nesibaigs, todėl Vyriausybės 2011 06 29 nutarimas, įpareigojantis iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti bendrąjį 2012–2015 metų mokyklų tinklo pertvarkos planą, nenustebino.
Švietimo skyrius ir be atskirų įpareigojimų savo veiklą kreipia rajono švietimo būklės tyrimų ir analizės link, nes kitaip nebūtų įmanoma prognozuoti ir kurti ateities scenarijų. Pirmieji žingsniai naujam planui parengti žengti per kas mėnesį vykstančius rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimus. Vadovai supažindinti su teisės aktais, apžvelgta galimybė juos įgyvendinti. Su vadovais susitarta, kad jie tą patį padarys savose mokyklose. Taip pat paprašyta mokyklų pačioms įsivertinti, kokiam mokyklos tipui jos šiuo metu priklauso, ir pamodeliuoti, kokį statusą turėtų turėti 2015 metais pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kiekvienos mokyklos situacija atskirai aptarta su mokyklų komandomis, išklausytos įvairios nuomonės, organizuotos diskusijos.
Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino tinklo pertvarkos plano rengimo darbo grupę, Švietimo skyrius parengė švietimo būklės analizę, kuri buvo pristatyta rajono savivaldybės tarybos kolegijai (2 kartus), rajono Švietimo tarybai, rajono švietimo profesinės sąjungos nariams, mokyklų vadovams, vėliau kartu su tinklo pertvarkos plano projektu – mokyklų bendruomenėms. Plano projektas ir Švietimo skyriaus vedėjos pranešimas-pristatymas paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje su nuoroda Teikti pasiūlymus.
Mokyklų bendruomenės, vadovaudamosi švietimo ir mokslo ministro įsakymu, turėjo galimybę pritarti arba nepritarti plano projektui ir apie tai raštu informuoti darbo grupę. Darbo grupės nariai ir švietimo skyriaus specialistai susitiko su mokyklų bendruomenėmis, kurias vienaip ar kitaip tinklo pertvarka paliečia: Ubiškės pagrindinės mokyklos ir Ubiškės lopšelio-darželio, Jaunimo ir Suaugusiųjų, Nevarėnų, Buožėnų, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, Upynos, Ryškėnų mokyklų, Gedrimų, Mitkaičių, Nerimdaičių skyrių bendruomenėmis.
Daugiausia diskutuota su tomis mokyklomis, kurias reorganizuoti planuojama jau 2012 m. Kitos mokyklos ir toliau bus stebimos, su jomis tariamasi dėl tolesnės veiklos, mokinių skaičiaus kaitos ir galimų pertvarkų.
Po įvairių diskusijų ir aptarimų plano projektas kito. Pavyzdžiui, siekiant, kad dalis pagrindinių mokyklų taptų progimnazijomis (1–8 klasės), toks variantas siūlytas dviem miesto mokykloms: „Ateities“ ir „Germanto“. Šių mokyklų bendruomenės tam nepritarė, todėl klausimas atidėtas vėlesniam laikui. Ubiškės mokyklą dėl ženkliai sumažėjusio mokinių skaičiaus ketinta prijungti prie Tryškių vidurinės mokyklos, tačiau mokyklos bendruomenė pasirinko kitą, taip pat galimą kelią, – tapti savarankiška įstaiga mokykla-darželiu su perspektyva į veiklos plėtrą daugiafunkcių centrų pavyzdžiu. Tokį pat sprendimą iš dviejų galimų priėmė Buožėnų mokykla. „Ateities“ mokykla nepanoro į laisvas patalpas įsileisti Jaunimo mokyklos, siūlydama „užkonservuoti“ tuštėjančią pastato dalį (tokio pobūdžio klausimai bus sprendžiami atskirai).
Patikslintas dalies mokyklų pertvarkos laikas. Nemažai prieštaravimų sukėlė Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos uždarymo klausimas. Tačiau dėl labai mažo mokinių skaičiaus (kitais metais būtų 10, iš jų tik 3 – iš mūsų rajono), valstybės tikslinių lėšų trūkumo (jau šiuo metu lėšų užtenka tik pusei metų) ir dėl esančių kitų, racionalesnių ir neprastesnių, galimybių toliau tinkamai ugdyti mokinius taryba atmetė mokyklos bendruomenės prašymą neuždaryti mokyklos, prieš tai gavusi Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimą.
Švietimo skyrius aptarė su kitų rajonų švietimo padalinių vadovais jų mokinių, lankiusių šią mokyklą, tolesnio ugdymo perspektyvas, taip pat su mokyklos vadovais ir mokytojais išanalizavo mokytojų įdarbinimo galimybes. Apskritai, mokytojų tolesnio darbo galimybių nuostatos pateiktos prie plano kaip priedas, kuriame numatytos mokyklų ir Švietimo skyriaus veiklos, galinčios sušvelninti mokytojų darbo praradimus. Taip pat prie plano pridedamas ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planas. Pažymėtina ir tai, kad plane numatyta kiekvienais metais planą koreguoti pagal pakitusią situaciją ir pasikeitusius teisės aktus.
Telšių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą rasite Savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt