Telšių vyskupija jubiliejinius 100-uosius metus pradėjo džiugia žinia – pasirodė atnaujintas katekizmas „Mūsų tikėjimo šviesa“. Šio kilnaus darbo ėmėsi monsinjoras Rimantas Gudlinkis, bendradarbiaudamas su kunigais ir pasauliečiais.
Naujasis leidinys – atnaujintu viršeliu, turinys papildytas Telšių vyskupijos bažnyčiose esančių religinių paveikslų nuotraukomis.
Apie tai, kuo šiandien svarbus katekizmas, kokią vietą jis užima šiuolaikinio žmogaus tikėjimo kelyje ir kuo šis atnaujintas leidimas ypatingas Telšių vyskupijai, kalbiname monsinjorą Rimantą Gudlinkį.
Aurelija SERVIENĖ
– Kaip kilo mintis peržiūrėti ir atnaujinti katekizmą „Mūsų tikėjimo šviesa“?
– 2026 metais Telšių vyskupija mini savo įsteigimo 100 metų jubiliejų. Šia proga Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2026 m. sausio 1 d. paskelbtame dekrete pakvietė visus tikinčiuosius atnaujinti iš Krikšto sakramento kylančias malones. Kad tai galėtume padaryti sąmoningai ir vaisingai, būtina pagilinti tikėjimą, iš naujo prisiminti esmines tikėjimo tiesas, Evangelijos mokymą ir Bažnyčios gyvenimo pagrindus.
Šiame kontekste natūraliai išryškėjo poreikis atnaujinti trumpą, glaustą ir daugeliui prieinamą katekizmą. Katekizmas – tai krikščionybės pagrindų santrauka klausimų ir atsakymų forma, apimanti tikėjimo tiesas, sakramentus, „Credo“, Dešimt Dievo įsakymų ir maldą „Tėve mūsų“. Tokio formato leidinys itin tinkamas įvairiems parapijų poreikiams – nuo pasirengimo Krikšto sakramentui iki Santuokos.
Papildomu ženklu tapo ir tai, kad ankstesnio leidimo tiražas buvo pasibaigęs.
– Kas Jums padėjo šiame kelyje, kokia komanda dirbo kartu?
– Darbas vyko sklandžiai, talkinant kunigams ir pasauliečiams. Ypač daug prie atnaujinimo prisidėjo kanauninkai Viktoras Ačas ir Vygintas Gudeliūnas. Sąmoningai nesiekėme keisti autentiškos pirmojo leidimo autoriaus kunigo N. Skurskio kalbos – koregavome tik tuos dalykus, kurie per laiką pasikeitė Bažnyčios mokyme ar liturginėje praktikoje.
– Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai atnaujinant katekizmą?
– Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti pusiausvyrą tarp ištikimybės tradicijai ir aktualumo šiandienos žmogui. Norėjosi neperkrauti teksto, bet kartu užtikrinti tikslumą, aiškumą ir atitiktį dabartiniam Bažnyčios mokymui. Taip pat svarbu buvo išsaugoti pirmojo leidimo dvasią, jo paprastumą ir pastoracinį jautrumą.
– Papasakokite apie katekizmą. Kokia jo istorija?
– Krikščionių doktrinos santraukos atsirado jau pirmaisiais krikščionybės amžiais. I amžiuje katekizmu buvo vadinami žodiniai pamokymai katechumenams, vėliau jie pradėti užrašyti. Nuo II iki V amžiaus katekizmus rengė tokie Bažnyčios Tėvai kaip Jonas Auksaburnis, Kirilas Jeruzalietis, šv. Augustinas. Tuomet jie daugiausia buvo skirti suaugusiesiems, besirengiantiems Krikšto sakramentui.
Vėlesniais amžiais katekizmai tapo svarbia kunigų ir katechetų priemone, o Reformacijos laikotarpiu jų rengimas itin suaktyvėjo. Skirtingos krikščioniškos tradicijos turi savus katekizmus, leidžiamus nacionalinėmis kalbomis. Dažnai tai būdavo pirmosios knygos vietine kalba. Lietuvių kalba tokia knyga tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, išleistas 1547 metais.
– Kuo ypatingas šiuolaikinis Katalikų Bažnyčios katekizmas?
– 1992 m. spalio 11 d. popiežius Jonas Paulius II patvirtino Katalikų Bažnyčios katekizmą, kuris tapo pirmuoju visuotiniu katekizmu po Tridento susirinkimo laikų. Apaštališkojoje konstitucijoje popiežius pabrėžė, kad katekizmas skirtas visiems, „kurie nori geriau pažinti neišsemiamus tikėjimo turtus“, ir kiekvienam žmogui, „kuris klausia apie mumyse esančios vilties pagrindą“.
Būtent pagal šį katekizmą rengiami ir vietiniai leidimai, tarp jų – ir atnaujintas „Mūsų tikėjimo šviesa“.
– Kas naujo šiame atnaujintame katekizmo leidime?
– Naujajame leidime pasikeitė viršelio dizainas, o turinys papildytas Telšių vyskupijos bažnyčiose esančių religinių paveikslų nuotraukomis. Tai ne tik estetinė, bet ir katechetinė priemonė, padedanti tikėjimo tiesas išgyventi per vietos Bažnyčios paveldą.
– Kuo katekizmas svarbus šiandien?
– Šiandien katekizmas aktualus visiems – suaugusiesiems, kurie nori sąmoningai gyventi tikėjimu, paaugliams, ieškantiems atsakymų, jaunavedžiams, besirengiantiems sakramentiniam gyvenimui. Tai patikimas atskaitos taškas, padedantis nepasiklysti tikėjimo klausimuose ir augti asmeniškai bei bendruomeniškai.
Norėtųsi, kad šis katekizmas atsidurtų kiekvienuose namuose, kuriuose žmogus ieško prasmės: jaunų žmonių, pradedančių savarankišką gyvenimą, šeimų, besiruošiančių sakramentams, ir vyresniųjų, norinčių iš naujo peržvelgti savo tikėjimo kelią. Tai knyga, prie kurios galima sugrįžti ne kartą – skirtingais gyvenimo tarpsniais.
– Gal galėtumėte pacituoti paveikią ištrauką iš katekizmo?
– „Visa, ką Išganytojas žmonijai paskelbė ir parodė, jau yra tapę milijonų ir milijardų žmonių gyvenimo programa, jų laimės keliu.“ Šie žodžiai, paimti iš katekizmo, atspindi jo esmę: tai ne tik tikėjimo žinios, bet ir gyvenimo gairės, padedančios kiekvienam atrasti tikrąją laimę. Telšių vyskupijos 100-metis primena, kad ši žinia mūsų krašte skamba jau šimtą metų – ji ugdo, laimina ir veda žmones bendrystės, tikėjimo ir meilės keliu. Tikimės, kad ir antrasis šimtmetis bus kupinas Dievo palaimos, stiprios tikėjimo bendruomenės ir gyvenimo, kuris iš tiesų atspindės Išganytojo meilę ir išmintį.
Loading ...
Kokios nesąmonės?
Grįžtame į 15 amžių…