• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Skau­ti­nin­kė, vy­res­nio­ji skau­tė ir mo­ky­to­ja Ju­li­ja Bar­sie­nė: „Sau­go­ti vil­tį kaip ug­nį rei­kia dva­sios pa­stan­gų“

Telšių žinių redakcija
18 rugpjūčio, 2024
Pirmas puslapis, Pirmas puslapis
0

Tel­šių tun­to vyr. skau­tė bei skau­ti­nin­kė ir „Kran­to“ pro­gim­na­zi­jos bio­lo­gi­jos vyr. mo­ky­to­ja Ju­li­ja Bar­sie­nė pa­pa­sa­ko­jo dau­gy­bę įdo­mių da­ly­kų iš sa­vo dvi­de­šim­ties me­tų skau­ta­vi­mo pa­tir­ties. Bio­lo­gi­ja, ku­rios mo­ko jau de­šimt­me­tį, yra neat­sie­ja­ma skau­tų veik­los da­lis. Pa­mo­ko­se pe­da­go­gė pri­tai­ko skau­tiš­kas ži­nias, o bū­da­ma su skau­tais – bio­lo­gi­jos.

Ema GRUB­LIAUS­KY­TĖ

Uži­ma­mos pa­rei­gos

Šiuo me­tu Ju­li­ja uži­ma Lie­tu­vos skau­ti­jos Tel­šių tun­to tun­ti­nin­kės pa­rei­gas. Iki tol ji bu­vo Lie­tu­vos skau­ti­jos Mo­ky­mų sky­riaus koor­di­na­to­rė.

Pag­rin­di­nės skau­tų veik­los

Skau­tai vei­kia pa­gal skau­tiš­ką­jį me­to­dą, ku­ria­me veik­los skirs­to­mos į įvai­rias kryp­tis: veik­la gam­to­je, bend­ruo­me­nė­se, veik­la tė­vy­nei, skau­tų prie­sa­kai ir įsta­tai, mo­ky­ma­sis vei­kiant ir t. t. Skau­tų veik­loms nė­ra ri­bų. Jų yra dau­gy­bė, ir kiek­vie­nas skau­tas tu­ri ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti sa­ve bet ko­kio­je sri­ty­je.

Su­si­ti­ki­mai ir ren­gi­niai

Skautų lau­kia­miau­sias se­zo­nas – va­sa­rą. Už­da­ry­da­mi šį se­zo­ną bu­ria­si prie pa­sku­ti­nio lau­žo, ku­rio ug­nis per­ke­lia­ma į ži­bin­tą, ir tuo­met vi­sos skau­tų veik­los pra­si­de­da po sto­gu. Kiek­vie­ną sa­vai­tę vyks­ta suei­gos, į ku­rias su­si­ren­ka įvai­raus am­žiaus skau­tai. Taip pat bū­na įvai­rių ren­gi­nių, se­mi­na­rų, kon­fe­ren­ci­jų ir kt.

Įgū­džiai, ku­rių ga­li­ma įgy­ti skau­tau­jant

Da­ly­vau­jant skau­tų veik­lo­je ga­li­ma įgy­ti įgū­džių, ku­rie pa­dė­tų iš­lik­ti ir ne­pa­si­mes­ti mo­ra­liš­kai. Vai­kai yra mo­ko­mi ir grū­di­na­mi per įvai­rias už­duo­tis, ku­rias jie gau­na, kad su­vok­tų sa­vo ga­li­my­bes, jog ga­li la­bai daug.

J. Bar­sie­nė pa­sa­ko­jo, kad vai­kai sa­vy­je tu­ri la­bai daug „įran­kių“, ta­čiau rei­kia jiems pa­dė­ti juos at­pa­žin­ti. Vai­kai ruo­šia­mi ir fi­ziš­kai, kad kū­nas stip­rė­tų, kad ug­dy­tų sa­vo iš­tver­mę. Taip pat jie yra mo­ko­mi, kaip už­si­kur­ti ug­nį, pa­si­da­ry­ti sto­vyk­la­vie­tę, įsi­kur­ti sau­gio­je vie­to­je, pa­si­ga­min­ti mais­to ir t. t. Svar­bu, kad vai­kai gal­vo­tų ne tik apie sa­ve, bet ir apie ar­ti­mą, ku­riam ga­lė­tų su­teik­ti pa­gal­bą.

Ver­ty­bės ir prin­ci­pai

Svar­biau­sia, koks žmo­gus pa­ts yra, kaip el­gia­si su ki­tais, koks tam­pa bū­da­mas ša­lia ki­tų. Žmo­gus tu­ri stip­rė­ti dva­siš­kai, mo­ra­liš­kai. Skau­tų or­ga­ni­za­ci­jo­je sten­gia­ma­si su­si­tik­ti su sa­vi­mi, at­ras­ti tai, ką reik­tų pa­tai­sy­ti ar pa­keis­ti. Žmo­gus tu­ri iš­mok­ti gy­ven­ti taip, kad po sa­vęs pa­lik­tų ge­ro dar­bo pėd­sa­ką. „Sau­go­ti vil­tį kaip ug­nį rei­ka­lau­ja di­džiu­lių dva­sios pa­stan­gų, ku­rių mums vi­siems rei­kia paieš­ko­ti“, – sa­kė J. Bar­sie­nė.

Vis­kas su­ka­si ap­link žmo­gų. Ju­li­ja džiau­gia­si ga­lė­da­ma kar­tu su vai­kais to­bu­lė­ti, ma­ty­ti jų pa­žan­gą ir pa­sie­ki­mus. Skau­tai sten­gia­si keis­ti vi­suo­me­nę į ge­res­nę, pa­dė­da­mi ki­tiems ir pa­tys be­si­mo­ky­da­mi bū­ti ge­res­ni.

Skau­tų tra­di­ci­jos

Tra­di­ci­jų skau­tai tu­ri be­ga­lę: įsto­ji­mo, sto­vyk­lų, at­ski­ros vai­kų ir suau­gu­sių­jų tra­di­ci­jos, ren­gi­nių tra­di­ci­niai ele­men­tai. Vi­so­se šio­se veik­lo­se dau­gy­bę me­tų pa­lai­ko­mos tra­di­ci­jos.

Pa­si­ruo­ši­mas žy­giams ir sto­vyk­loms

Skau­tai vi­sa­da tu­ri pla­ną: pa­si­skirs­to pa­rei­gy­bes – kas už ką bus at­sa­kin­gas. Prieš sto­vyk­lą vyks­ta pa­si­ruo­ši­mas, ku­rio me­tu su­si­ren­ka­mos prie­mo­nės ir vi­sa ki­ta – vis­kas yra su­tik­ri­na­ma ir su­si­tvar­ko­ma, o vė­liau vyks­ta ak­ty­vio­ji fa­zė, kai pra­si­de­da pa­ti sto­vyk­la ar žy­gis. Vi­sa­da yra A, B ir C pla­nai, pri­si­tai­ky­ti prie įvai­rių oro są­ly­gų. Sten­gia­ma­si į įvai­rias si­tua­ci­jas rea­guo­ti ra­miai, nes vi­siems vis­ko pa­si­tai­ko.

Su­si­dū­ri­mai su iš­šū­kiais

J. Bar­sie­nė at­sklei­dė pa­ste­binti, jog šių die­nų vai­kams pri­stin­ga at­sa­ko­my­bės jaus­mo, nes jie atei­na iš ge­ros ap­lin­kos, ku­rio­je ne­tu­ri daug pa­rei­gų, ne­pri­va­lo at­lik­ti vi­sų na­mų ruo­šos dar­bų. Atė­ję į skau­tus jie yra pa­kvie­čia­mi at­lik­ti ko­kio nors vaid­mens. Pa­vyz­džiui: bū­ti skil­ti­nin­ku, ma­žo­sios gru­pe­lės va­do­vu ar­ba bū­ti ren­gi­ny­je at­sa­kin­gam už pa­štą, už va­ka­ro lau­žą, žy­gio or­ga­ni­za­vi­mą ir kt. Vi­sa­da ša­lia yra suau­gęs žmo­gus, ku­ris pa­de­da ir pri­žiū­ri, kad vis­kas pa­si­sek­tų. Vai­kams tai bū­na di­džiu­lis iš­šū­kis. Vy­res­nie­ji sten­gia­si pa­ro­dy­ti, kad ne vis­kas yra pa­sie­kia­ma ran­ka, au­gant tarp skau­tų ir ko nors no­rint, rei­kia tu­rė­ti va­lios, kad kaž­ko nau­jo pa­siek­tum.

„La­bai džiau­giuo­si, kad tu­ri­me nuo­sta­bius va­do­vus“, – džiaugs­min­gai pa­brė­žė Ju­li­ja. Taip pat nuo­sta­bios ir ma­mos, ku­rios atė­jo pa­skui sa­vo vai­kus ir la­bai įsi­trau­kė į skau­tų šei­mą. Ve­da ne tik sa­vo, bet ir ki­tus vai­kus į prie­kį, mo­ko, ku­ria gra­žią bend­ruo­me­nę mies­te.

Ar­tė­jan­tys ren­gi­niai

Ar­tė­ja se­zo­no už­da­ry­mas, pa­sku­ti­nis lau­žas, Tel­šių skau­tų gim­ta­die­nis, skau­tiš­kos re­ko­lek­ci­jos, vals­ty­bi­nės šven­tės. Tra­di­ciš­kai jau sep­ty­nio­lik­tus me­tus Va­sa­rio 16-ąją skau­tai žy­giuos ap­link Mas­čio eže­rą.

Ki­tą pa­va­sa­rį Tel­šiuo­se vyks di­džiu­lis na­cio­na­li­nis skau­ti­jos mas­tu ren­gi­nys, ku­ria­me da­ly­vaus per tūks­tan­tį da­ly­vių. Skau­tų pa­va­sa­rio šven­tė, ku­rią or­ga­ni­zuo­ja bū­tent Tel­šių tun­to va­do­vai.

At­ve­ria­mos ga­li­my­bės

Pri­si­jun­gęs prie skau­tų šei­mos žmo­gus ga­li sa­ve iš­ban­dy­ti bet ko­kio­je sri­ty­je. Ten su­si­ren­ka įvai­raus po­žiū­rio ir spe­cia­ly­bių žmo­nių, su ku­riais vi­sa­da ga­li­ma pa­dis­ku­tuo­ti, pa­si­kon­sul­tuo­ti, at­ras­ti stu­di­jų kryp­tį ar pa­šau­ki­mą. Taip pat įgau­na­ma ir pa­tir­ties, nes daž­nu at­ve­ju žmo­nės, ku­rie neį­si­vaiz­duo­ja daug ga­lin­tys, iš­ban­do sa­ve prieš du šim­tus žmo­nių (pvz., jiems pa­ga­mi­na val­gy­ti), su­pran­ta, kad jie ga­li daug dau­giau, nei dirb­ti vais­ti­nin­ku. Iš­moks­ta­ma vie­šai kal­bė­ti, reikš­ti sa­vo min­tis ar už­siim­ti sa­vo psi­cho­lo­gi­nės bū­se­nos ge­ri­ni­mu.

Kū­ry­bin­gu­mo ska­ti­ni­mas

Skau­tai kū­ry­bin­gu­mą ska­ti­na per iš­šū­kį, per pa­čią veik­lą, ku­ri pa­dik­tuo­ja, kad kaž­ko­kią pro­ble­mą rei­kia spręs­ti čia ir da­bar, iš vi­so to, ką tu­ri, pa­si­da­ry­ti tai, ko rei­kia. Ta­da pra­de­da­ma su­pras­ti, kad kai ku­riems da­ly­kams ne­rei­kia dau­gy­bės įran­kių, svar­biau­sia su­gal­vo­ti, kaip tai pa­da­ry­ti iš tu­ri­mų prie­mo­nių. Iš­šū­kiui pa­si­kar­to­jus rei­kia su­gal­vo­ti nau­jas išei­tis, kad re­zul­ta­tas bū­tų ki­toks ir plės­tų mąs­ty­mą ir fan­ta­zi­ją.

Pa­ta­ri­mas no­rin­tiems pri­si­jung­ti prie skau­tų

Tel­šių tun­to tun­ti­nin­kė pa­ta­ria tu­rė­ti no­ro ir drą­sos. Ji sa­ko, kad skau­ta­vi­mą tik­rai ver­ta iš­ban­dy­ti. Pa­tiks ar ne – nu­spręs pa­ts žmo­gus, bet pa­ban­dy­ti ver­ta, nes ga­li pa­ma­ty­ti ki­to­kią bend­ruo­me­nę ir ki­to­kius žmo­nes.

Bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jo pro­fe­si­ja

Ju­li­ja pa­si­da­li­jo, kas ją pa­ska­ti­no pa­si­rink­ti bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją. Prie to pri­si­dė­jo skau­tų veik­la, nes ten įga­vo la­bai gra­žios pa­tir­ties bū­da­ma jau­nuo­le, kad mo­ky­ti ir nu­si­pel­ny­ti pa­gar­bą kaip mo­ky­to­jai yra di­džiu­lė gar­bė, at­sa­ko­my­bė ir ma­lo­nu­mas. Ji tu­rė­jo gra­žią ga­li­my­bę pa­si­ban­dy­ti mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją, to­dėl su di­džiu­liu no­ru įsto­jo į pe­da­go­gi­ką uni­ver­si­te­te. O bio­lo­gi­jos sri­tis Ju­li­ją ly­dė­jo nuo pat vai­kys­tės. Tė­vai jai pa­ro­dė, kad gam­ta yra įdo­mių pro­ce­sų vi­su­ma. Pa­ju­tu­si gam­tos gro­žį J. Bar­sie­nė ne­ga­lė­jo at­si­spir­ti, nes tai ją įtrau­kė.

Bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja pra­dė­jo dirb­ti 2014 me­tais. Šie­met Ju­li­ja džiau­gia­si sa­vo pro­fe­si­nės pa­tir­ties ju­bi­lie­ju­mi. Šiam dar­bui ji ati­duo­da vi­są sa­ve.

Mo­ty­va­ci­ja mo­ki­niams

J. Bar­sie­nė džiau­gė­si, kad tu­ri mo­ki­nių, ku­rie sa­vo su­si­do­mė­ji­mą moks­lais krei­pia bio­lo­gi­jos link­me. Mo­ky­to­ja la­bai mėgs­ta pa­teik­ti moks­lą per pra­kti­ką ir pa­ro­dy­ti vai­kams vis­ką iš ar­čiau, kiek ga­li­ma daug pa­ma­ty­ti ir iš­nag­ri­nė­ti. Tuo­met mo­ki­niai su­pran­ta, kad pa­ts moks­las yra tik­rai įdo­mus, ir no­ri iš­ban­dy­ti dar dau­giau nau­jų da­ly­kų, pa­ma­ty­ti tai, ko pli­ka aki­mi neį­ma­no­ma pa­ste­bė­ti, da­ry­ti eks­pe­ri­men­tus, ty­ri­nė­ti kiek­vie­ną or­ga­niz­mą ir ne tik. Kū­ry­biš­ki me­to­dai da­ro įta­ką po­ky­čiui mąs­ty­ti at­vi­riau ir drą­siau.

Kū­ry­bin­gu­mas bio­lo­gi­jo­je

Ju­li­ja mėgs­ta iš­šū­kius, jų pa­tei­kia ir vai­kams. Pra­šy­da­ma mo­ki­nių pa­da­ry­ti pro­jek­tą kvie­čia ieš­ko­ti įdo­mes­nių in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mo bū­dų. Vai­kai tu­ri su­gal­vo­ti, kaip ki­taip pa­teik­ti dar­bus. Jos mo­ki­niai yra kū­ry­bin­gi.

Di­džiau­si iš­šū­kiai

Iš­šū­kius kar­tais ten­ka tvir­tai at­lai­ky­ti, nes spau­di­mas vi­sa­da bū­na vi­sa­pu­siš­kas. Rei­kia nuo­lat do­mė­tis nau­ja in­for­ma­ci­ja, ku­rią bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti pa­mo­kos me­tu, bend­rau­ti su vai­kais ir jų tė­vais, pa­dė­ti vai­kams su­tar­ti tar­pu­sa­vy­je ir t. t. Ju­li­ja ma­no, kad bet koks mo­ky­to­jas yra ver­tas pa­gar­bos, nes jis ati­duo­da di­džiu­lę da­lį sa­vęs.

Atei­ties tiks­lai

J. Bar­sie­nė no­ri, kad mo­ki­niai ug­dy­tų­si są­mo­nin­gu­mą ir kad su­vok­tų, jog ži­nios, ku­rias jie įgy­ja, pra­tur­ti­na ir juos pa­čius, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ko jie mo­ko­si. Mo­ki­niai pa­tys tu­ri su­pras­ti, kad rei­kia ieš­ko­ti spren­di­mų, su­pras­ti si­tua­ci­ją tei­sin­gai, ži­no­ti, ko­dėl kal­ba ir ko­dėl ko­men­tuo­ja, ir vi­sa tai da­ry­ti iš pa­gar­bos ki­tiems.
Da­ly­ki­nis Ju­li­jos kaip bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jos tiks­las yra, kad vai­kai su­pras­tų, jog moks­las yra įdo­mus ir prie jo ga­li­ma priei­ti įvai­riais „kam­pais“.

Pa­si­ruo­ši­mas pa­mo­koms

Pa­si­ruo­ši­mo truk­mė pri­klau­so nuo pa­mo­kos. Jei­gu rei­kia pa­mo­kai me­džia­gų, ga­li­ užtrukti net ir še­šias va­lan­das. Tri­jų va­lan­dų tik­rai rei­kia pa­si­ruoš­ti vie­nai pa­mo­kai, nes mo­ky­to­jai tu­ri dau­gy­bę dar­bų, ku­riuos tu­ri per­žiū­rė­ti ir iš­tai­sy­ti. Vi­si mo­ky­to­jai, ku­rie daug ruo­šia­si, yra gerb­ti­ni, nes jie ski­ria ne vie­ną va­lan­dą, kad pareng­tų kuo in­teg­ra­les­nį, kū­ry­biš­kes­nį mo­ky­mo tu­ri­nį.

Įsi­min­ti­niau­sias įvy­kis

Mo­ky­to­ja pri­si­mi­nė, kaip su sa­vo mo­ki­niais vy­ko prie eže­ro, kad pu­sę pen­kių ry­to ga­lė­tų klau­sy­tis paukš­čių. Mo­ki­niai bu­vo su­ža­vė­ti ir nu­ste­bę įsi­klau­sę į bend­rą gam­tos vi­su­mą. Jie ste­bė­jo­si, kad įma­no­ma gir­dė­ti to­kius da­ly­kus, ku­rių kas­die­nia­me gy­ve­ni­me ne­su­reikš­mi­na. Mo­ky­to­ja džiau­gė­si, kad jos įvai­rūs mo­ky­mo me­to­dai pri­trau­kia vis dau­giau mo­ki­nių ir kad ji ga­li ne­var­žy­ti sa­vęs ir vai­kų ap­si­ri­bo­da­ma tik bio­lo­gi­jos va­do­vė­liu.

Pa­ta­ri­mas no­rin­tiems tap­ti bio­lo­gi­jos mo­ky­to­jais

J. Bar­sie­nė pa­ta­ria pa­si­ner­ti ir mė­gau­tis, ir pa­tiems ieš­ko­ti, kaip ir kur moks­las kin­ta, kur yra jo gy­lis, nuo­lat do­mė­tis, apie ką yra bio­lo­gi­ja. Jei­gu yra no­ro, rei­kia pa­si­ryž­ti bū­ti ved­liu ir ne­bi­jo­ti mo­men­tų, ku­rie pa­rei­ka­laus dau­giau, nei ti­kė­ta­si.

Kitas įrašas

Trankus savaitgalis Alsėdžiuose 

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Sa­vi­val­dy­bė pirks bu­tą Bir­žu­vė­nų dva­re
Ki­tu kam­pu: Bia­lys­to­ko „Ca­ri­to“ ir sen­jo­rų „ma­ra­to­nas“ Že­mai­ti­jo­je
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Tarptautiniuose kursuose – Telšių gydytojo operacija gyvai
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais
Tel­šių spor­to ir rek­rea­ci­jos cent­ro spor­ti­nin­kams – pa­dė­kos ir bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mai
Įteik­ti dip­lo­mai VDA Tel­šių fa­kul­te­to ab­sol­ven­tams

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset