Patraukli prekė nekilnojamojo turto rinkoje – Pagirgždūčio piliakalnis

Vaizdingi gamtos kampeliai eiliniam žmogui dažnai neprieinami. Miške ar prie vandens telkinių jau tapo įprasta atsiremti į užrašą „Privati valda“. Iš tolo grožėtis gali tekti ir piliakalniais – Telšių rajone keletas jų yra iš dalies privatizuoti.
„Lietuva dažnai vadinama piliakalnių kraštu. Jų čia beveik tūkstantis, – teigia Žemaičių muziejaus „Alka“ Archeologijos skyriaus vedėja Dalia Karalienė. – Piliakalniai – archeologijos paminklai, seniausieji gynybiniai įtvirtinimai. Pats „piliakalnio“ pavadinimas yra senovinis, kilęs iš tų laikų, kai svarbiausias piliakalnyje stovėjusios medinės pilies elementas buvo iš žemių supilti jos pylimai. Žodis „pilis“ kildinamas iš žodžio „pilti“. Piliakalniuose stovėjusios pilaitės gynė aplinkines gyvenvietes, kurių gyventojai tiekdavo pilies įgulai visus būtinus produktus. Žmonės, žuvę gindami papilį, ir papilių gyventojai buvo laidojami to meto bendruomenės kapinėse. Greta senųjų gyvenviečių buvo gamybos vietos, vedė keliai. Visa tai yra istorinis kartų palikimas, kurį mokslas įvardija archeologijos paminklų kompleksu.“
Regis, natūralu, kad istorinę reikšmę turintys piliakalniai yra valstybiniai, tačiau…
Piliakalnis – privati valda
Dalis Varnių seniūnijos Pagirgždūtės k. esančio Pagirgždūčio piliakalnio priklauso ne valstybei, o fiziniam asmeniui. Kaip žinia, privačią nuosavybę gina įstatymai, taigi sklypo savininkas turi teisę pašalinius asmenis išprašyti iš savo valdos.
Telšių r. savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vyr. specialistė (paveldosaugos) Eglė Macienė taip pat pastebi, jog gali kilti sunkumų, norint apžiūrėti privatizuotą piliakalnį: „Daugelis niuansų priklauso nuo piliakalnį privatizavusio asmens, jo požiūrio į kultūros paveldą ir visą krašto istoriją. Ne kiekvienas asmuo nori, kad po jo nuosavybę vaikščiotų svetimi žmonės, taigi, privatizuotas piliakalnis paprastam turistui, krašto mylėtojui, pasidaro sunkiai pasiekiamas, atsiranda ginčų terpė tarp valdytojo ir atitinkamų institucijų.“
Atkurta nuosavybė
Dalis Pagirgždūčio piliakalnio privatizuota, tačiau kyla klausimas, ar teisėtai? Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas teigia, jog 1999 m. gegužės 27 d. apskrities viršininko sprendimu, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, Valei Šneiderienei buvo atkurta nuosavybė į tėvų žemę, Pagirgždūtės piliakalnio dalį. Anot A. Eičo, privatizavimas teisėtas, nes tuomet minėtas piliakalnis dar nebuvo įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą.
Anot Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo, Lietuvoje yra daugybė į kultūros paveldo sąrašą įtrauktų, tačiau privatizuotų objektų.
Sąlygos
Nacionalinės žemės tarnybos atstovės Aušros Pociūtės teigimu, sprendimai piliakalnius grąžinti asmenims natūra atkuriant nuosavybės teises į valdytą žemę ir sprendimai piliakalnius privatizuoti negali būti priimti šiais atvejais:
1) jei piliakalnis yra įtrauktas į buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą (patvirtintą LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 17-491 ir vėlesnėse redakcijose);
2) jei piliakalnis yra įtrauktas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą (LR Vyriausybės patvirtintame 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 77-3081 ir vėlesnėse redakcijose);
3) jei piliakalnis patenka į ekologiniu, archeologiniu, rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 (ir vėlesnėse redakcijose);
4) jei piliakalnis yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
Nepažeidė teisės aktų
Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, jog V. Šneiderienei 1999 m. gegužės 27 d. Telšių apskrities administracijos viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 4,5 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, į kurį įėjo ir dalis Pagirgždūčio piliakalnio: „Tuo metu galioję teisės aktai pažeisti nebuvo, nes Pagirgždūčio piliakalnis nepateko ir šiuo metu nepatenka į rezervato teritoriją, taip pat nėra įtrauktas į buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašus. O kiti du prieš tai minėti sąrašai: valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašas (LR Vyriausybės patvirtintas 2007 m. birželio 19 d.) ir ekologiniu, archeologiniu, rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d., buvo patvirtinti jau po Telšių apskrities viršininko sprendimo grąžinti Valei Šneiderienei valdytą žemę.“
Privatizavo prieš Tarybos sprendimą
Anot Nacionalinės žemės tarnybos atstovės, 2000 m. kovo 17 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinti neprivatizuojami žemės plotai Varnių seniūnijoje: „Minėtame sprendime buvo nurodyta, kad Pagirgždūčio piliakalnis (6,1 ha ploto) yra neprivatizuojamas. Tačiau Telšių r. sav. taryba Pagirgždūčio piliakalnį prie neprivatizuojamos žemės priskyrė jau po to, kai 1999 m. gegužės 27 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.“
A. Pociūtės teigimu, Pagirgždūčio piliakalnis nuo 1998 m. lapkričio 18 d. yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą: „Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą nereiškia, kad jis gali priklausyti tik valstybei ar kad jo negalima privatizuoti. Kultūros vertybių registre registruojami visi objektai, kurie pripažįstami kultūros paveldu nepaisant jų nuosavybės formos – ar tai valstybės, ar savivaldybės, ar privatūs. Kultūros vertybių registras atlieka paveldo objektų apskaitos funkciją.“
Piliakalnis – draustinyje
Pagirgždūčio piliakalnis patenka į Varnių regioninio parko draustinį, dalis jo priklauso Kelmės r.
Varnių regioninio parko vyr. specialistas (kultūrologas) Linas Šedvilas teigia, jog Pagirgždūčio piliakalnyje yra kapinaitės, piliakalnis turtingas savo praeitimi, turėtų būti saugotinas, tačiau šiuo metu apleistas, vargiai automobiliu privažiuojamas.
Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė neigiamai žiūri į piliakalnių privatizavimą ir mano, kad kultūros paveldo specialistai pažiūrėjo aplaidžiai, leisdami privatizuoti Pagirgždūčio piliakalnį.
Tvarkant valstybinės reikšmės objektus, gelbsti Europos Sąjungos parama. Anot I. Zimblienės, kyla problema, kai dalis piliakalnio priklauso privačiam asmeniui, dalis – valstybei: kai valstybinės įstaigos paruošia projektą, iš skiriamų lėšų negalima tvarkyti privačios nuosavybės.
Sutiktų parduoti
Pasak I. Zimblienės, V. Šneiderienė, kuriai priklauso dalis Pagirgždūčio piliakalnio, seniau norėjo parduoti sklypą. Anot Varnių regioninio parko direktorės, privatizuotą Pagirgždūčio dalį galėtų įsigyti valstybė ir naudoti ją visuomenės reikmėms.
Su V. Šneideriene susisiekėme telefonu. Moteris gyvena Klaipėdoje, teigia, kad Varnių sen. turi 22 ha žemės apie Pagirgždūčio piliakalnį ir 4,5 ha piliakalnio dalies. Paklausus, ar sutiktų valstybei parduoti jai priklausančią piliakalnio dalį, moteris atsakė teigiamai ir pasiteiravo, kiek už sklypą jai būtų siūloma.