Šv. Velykos – viena didžiausių metų švenčių, siejama su gamtos atbudimu, margučių ridenimu ir pan.
Kiekvienas mūsų tikriausiai turime kiaušinių marginimo tradicijų: vieni juos dažo augaliniais dažais, svogūnų lukštais, beržų lapais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis. Kiti jiems marginti renkasi cheminius dažus. Dar kiti piešia ant jų karštu vašku.
Telšių rajone, Ryškėnų miestelyje gyvenanti tautodailininkė Jadvyga Mačiūnienė renkasi kitokį būdą. Moteris virtus ir dažytus kiaušinius skutinėja peiliuku.
Šv. Velykos
Šiandien J. Mačiūnienės skutinėti kiaušiniai puošia respublikinę taikomosios tautodailės parodą-konkursą „Iš Džiugo sakmių“.
Kiaušinių skutinėjimu Jadvyga susidomėjo, kai gimė anūkai. Ji sako, kad norėjo mažiesiems parodyti ką nors gražaus ir įdomaus. Be to, labai smagu savo kūrybos dalelę kam nors padovanoti.
Pirmąjį kiaušinį J. Mačiūnienė išskutinėjo 2000 metais. Tam, kaip prisipažįsta pašnekovė, nereikėjo įmantrių įrankių ar specialios technikos, pakako turėti peilį ar skutimosi peiliuką. Kas galvoja, jog tai yra lengvas ir greitas darbas, tikrai apsirinka. Moteris per vakarą išmargina tik vieną kiaušinį. „Pradedu skutinėti, padedu, po kurio laiko vėl kimbu į darbą. Rankos pavargsta. Kiaušinius pradedu skutinėti likus vienai savaitei iki Velykų, tad šventėms jų paruošiu vos dešimt“, – pasakojo Jadvyga. Svajoja menininkė kada nors išgražinti stručio ar žąsies kiaušinį.
Savo skutinėtų kiaušinių moteris nevalgo. Juos dovanoja artimiesiems ar draugams. Nuo šių metų Jadvyga planuoja pradėti kaupti skutinėtų kiaušinių kolekciją – atsiminimui, mat kol kas sau nepasilieka nė vieno.
J. Mačiūnienė dažyti renkasi baltus kiaušinius, nes spalva tada būna ryškesnė. Margina juos tik žemės spalvomis: juoda, raudona, vyšnine, žalia. Ryškių tonų ji nemėgsta, o vaizduoja ant margučių įvairius gamtos reiškinius: vabalus, gėles, žoles ir pan. Šių vaizdų ji niekada nekopijuoja. Be to, neieško idėjų kitur, kol kas pakanka savų.
Kiaušinius, skirtus Velykų stalui, valgyti ir ridenti, ryškėniškė dažo svogūnų lukštais, įvairiais augalais. Yra bandžiusi dažyti ir karštu vašku, tačiau greitai suprato, kad tai yra ne jai.
Dar viena tradicija, kurios Jadvyga laikosi per šv. Velykas, tai velykinis tortas, išpuoštas spalvotais želės kiaušinukais. Jį šeimininkė siūlo pasigaminti ir laikraščio skaitytojams: „Nusiperku ar išsikepu savo mėgstamą tortą ar pyragą. Jo kraštelius papuošiu smulkiai pjaustytais žalios spalvos želės gabalėliais. Imu švariai išvalytus kiaušinių lukštus, juos pripilu spalvotos želės, užšaldau, vėliau trumpam pakišu po karštu vandeniu ir atsargiai nulupu lukštą. Štai ir turiu spalvotus Velykų margučius, kuriais papuošiu tortą.“
Meniška siela
J. Mačiūnienė gimė ir užaugo Klaipėdos rajone. 1967 m. įstojo į Telšių dailės technikumą. Tada moteris pasirinko juvelyrikos specialybę. Taip jau sutapo, kad gavo paskyrimą dirbti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, Telšiuose. Čia sukūrė šeimą. Su vyru susilaukė sūnaus ir dukros.
Meniškos sielos Jadvyga prieš keletą metų atrado tapybą. „Pirmojo mano paveikslo istorija tokia: jubiliejaus proga gavau labai daug spalvingų kardelių. Tai buvo taip gražu, kad nesitvėriau savyje. Ėmiausi darbo, taip gimė mano pirmasis tapybos kūrinys, ir labai jau didelis, net pati stebėjausi, aš tokia maža, o paveikslas toks didelis. Nuo tada ir nesiskiriu su teptuku. Dažniausiai savo paveiksluose vaizduoju gamtos vaizdus, ypač mėgstu piešti gėles. Taip ir einu mintimis per laukus“, – pasakojo menininkė.
Nuo 1975 m. Jadvyga yra aktyvi tautodailininkų sąjungos narė. Jos paveikslai apkeliavę visą Lietuvą, pabuvoję daugelyje parodų.
Dar viena J. Mačiūnienės gyvenimo aistra – Lietuvos dvarai. Juos moteris kartu su vyru ir šeimos draugais lanko kiekvieną vasarą.