104-asis Bronislavos pavasaris

Balandžio 26 d. ilgaamžystę minėjo telšiškė Bronislava Vasiliauskienė, kuriai tądien sukako 104 metai. Visą savo gražų gyvenimą buvusi linksma, darbšti, komunikabili, šventinę dieną Bronislava dovanojo aplinkiniams šypseną, jautėsi itin žvaliai ir noriai pasakojo apie ilgą gyvenimo kelią, kai būta visko: tiek skausmo, tiek džiaugsmo, tiek atradimų, tiek netekčių.
B. Vasiliauskienė daug metų dirbo valytoja, „Masčio“ fabrike – med. punkto darbuotoja, ilgus metus prižiūrėjo savo 8 ha žemės ūkį. Radusi laisvą minutę, Bronislava prisėsdavo prie rankdarbių: verpdavo, ausdavo, siuvinėdavo, megzdavo, nerdavo. Tądien jos rankdarbiais buvo papuoštas šventinis vaišių stalas. Jubiliatė didžiuojasi užaugintais 4 vaikais (2 dukromis, 2 sūnumis), 8 anūkais, 16 proanūkių ir 3 proproanūkiais. Ilgus metus gyvenusi Nevarėnų seniūnijoje, Dadotkų kaime, likusi našlė, ji nusprendė draugijos ieškoti tarp artimųjų. Bronislavos gerove šiuo metu rūpinasi dukra iš Telšių.
Ilgaamžės akyse suspindėjo ašaros, kai prisiminė 100-ąjį jubiliejų. Bronislava dalijosi tos šventės įspūdžiais: „Būta tiek energijos ir sveikatos, jog pašokdinau visus šventėje dalyvavusius vyrus (svečių skaičius siekė per 100).“
Paklausus Bronislavos apie ilgaamžiškumo receptą, senolė atkirto, kad visą laiką valgė tik riebiai, o be saldžiųjų gardumynų neįsivaizduojanti nė dienos. Jubiliatė tai įrodė paimdama nuo šventinio stalo didelį gabalą šakočio ir jį gardžiai suvalgydama.
Kaip juokavo B. Vasiliauskienės vaikai, jubiliatė visada buvusi labai valdinga, viską reguliuojanti ir šio įpročio neatsisakiusi iki šių dienų. Senolė, švęsdama 104-ąjį gimtadienį, vaikams pasakinėjo, kur turi būti padėtos vaišės, kur įrankiai, o kur puodeliai su lėkštutėmis. B. Vasiliauskienė įrodė, kad jos namai – jos tvirtovė.
Bronislava, švęsdama 100-ąjį jubiliejų, norėjo visus artimuosius ir gimines po penkerių metų suburti į bendrą ratą, todėl dabar ilgaamžė gyvena tik viena mintimi – noru pamatyti 105-ąjį kartą išaušusį pavasarį.