Šiemet sukanka dešimt metų, kai Varnių regioninio parko teritorijoje gyvenantys vaikai dalyvauja žemaitiškos kūrybos renginyje „Rokoukemies i korkēm žemaitiškā“. Organizuojamo renginio tikslas – paskatinti vaikus kurti eiles, dainas, apysakas, padavimus žemaičių tarme (kalba), paraginti moksleivius savarankiškai domėtis regiono, kuriame jie gimė ir gyvena, praeitimi. Tuo pačiu norėjosi pamatyti ir išgirsti, kaip vaikai bendrauja savo pirmąja gimtąja kalba, kaip ji kinta, o gal artėja prie bendrinės kalbos.
Šįkart visus pakvietėme į Varnių regioninio parko lankytojų centrą. Į baigiamąjį šventinį savo kūrybos aptarimą atvyko Laukuvos Norberto Vėliaus, Varnių Motiejaus Valančiaus ir Luokės gimnazijų bei buvę Pavandenės pagrindinės mokyklos atstovai. Taip pat mus aplankė svečias iš Žemaitijos sostinės – Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius.
Parko kultūrologas Linas Šedvilas pristatė pačią konkurso idėją, trumpai apžvelgė 10 metų senumo istoriją, supažindino visus su vaikų vis dar daromomis rašybos klaidomis, nes, kaip žinia, nėra lengva rašyti ne bendrine kalba. Mokiniai, kurie dalyvauja ne pirmi metai šiame konkurse, jau žino, kad žemaitiškoje abėcėlėje nėra nosinių raidžių (jas sėkmingai pakeičia ī, ā, ē). Tai ir dabartinėje jų rašyboje akivaizdžiai pastebimi ryškūs pasikeitimai į gerąją pusę.
S. Kasparavičius paragino visus nebijoti ir nevengti kalbėti savo gimta iš tėvų paveldėta kalba. Jis priminė, kad „maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“.
Įdomiausi, meniškiausi ir tiksliausiai to regiono tarmiškumą atspindintys moksleivių parašyti darbai buvo įvertinti, o jų autoriams įteikti pagyrimo raštai „Diekavuonės“, taip pat atminimo dovanėlės su žemaitiška simbolika nuo Žemaičių kultūros draugijos ir knygelės apie parką nuo Varnių regioninio parko direkcijos.
Po apdovanojimų visi buvo pakviesti į Lankytojų centre esančią ekspoziciją, kurioje moksleiviai susipažino su parko įžymiausiomis ir gražiausiomis vietomis.
Pabaigoje norisi padėkoti visų mokyklų lietuvių kalbos mokytojams, kurių dėka vaikai bandė ir kūrė žemaitiškai. Visiems nuo mūsų nuoširdžiai Ačiū. Tuo pačiu linkime visiems – nebijokime ir nevenkime savam krašte kalbėt ir rašyt žemaitiškai!
Vyr. specialistas Linas ŠEDVILAS