Z. Danilevičienė pasitiko 90-ąją gyvenimo žiemą

Sniego pusnys, veidą gairinantis žieminis šaltukas ir ilgi, tamsūs vakarai visiškai negąsdina gruodžio 8 d. 90-ąją gyvenimo žiemą pasitikusios Zofijos Danilevičienės. Degaičių kaimo gyventojos trykštančiu entuziazmu, dailiųjų amatų puoselėjimu, energijos nestokojimu džiaugėsi gruodžio 11 d. ilgaamžės atvykę pasveikinti miestelio bendruomenės nariai. Senolė Zofija į jos tvirtovę žengiančius svečius pasitiko plačia šypsena, o išgirdusi Degaičių kultūros centro meno vadovo Broniaus Gaižausko akordeonu grojamą maršą, bandė slėpti akyse suspindusias jaudulio ašaras.
90-metei gražių sveikinimo ir padėkos už meilę gamtai ir puoselėjamus dailiuosius amatus žodžių negailėjo, neišsenkančia energija bei puikia senjorės atmintimi džiaugėsi Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas. Rišdamas Z. Danilevičienei jubiliejinę juostą, vyras juokavo: „Jei aš sulaukčiau 90 metų, tai kasdien švęsčiau šį garbingą jubiliejų.“ Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Degaičių skyriaus vyr. bibliotekininkė Janina Kačinskienė, dovanodama geriausiai skaitytojai poezijos knygą, linkėjo dar ilgų bemiegių naktų su geriausia drauge – knyga. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių r. Degaičių filialo pirmininkė Aldona Dovydauskienė gražią gyvenimo sukaktį minėjusiai Zofijai įteikė sąjungos pažymėjimą ir pasveikino papildžius „Bočių“ gretas.
Miestelio seniūnijos, kultūros centro ir bibliotekos atstovams susėdus prie vaišių stalo, senolė krestelėjo į šalia jo buvusį minkštasuolį ir panoro su „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojais pasidalinti ilgame gyvenimo kelyje patirtais džiaugsmais bei vargais, pasidžiaugti vaikų ir anūkų nuoširdumu, rūpestingumu bei atskleisti savo didžiausius pomėgius.
Senjorė gimė 1922 m. gruodžio 8 d. tuometiniame Mažeikių apskrities Tirkšlių valsčiuje, Skuodo Ketūnų kaime. Zofija – vyriausia iš trijų vaikų (brolis ir sesuo) – kaimelio mokykloje baigė 4 klases. 5 ir 6 klasių žinias gilino Sedos pagrindinėje mokykloje. O 1939–1940 m. jubiliatė Mažeikiuose lankė dvaro ekonomės kursus, kuriuos vedė Degaičių dvaro savininkas Justinas Liaugaudas. Praėjus beveik dešimtmečiui, moteris įstojo į dvimetę Kretingos žemės ūkio mokyklą. Įgijusi sodininkės bei daržininkės specialybę, gavo siuntimą dirbti Anulėnų tarybiniame ūkyje. Nuo pirmos atvykimo dienos Zofija pamilo šį kraštą, kuriame gyvena jau per 60 metų. 20 metų Anulėnų tarybiniame ūkyje eitos sodininkės ir daržininkės ir 16 m. – sandėlininkės pareigos ne tik užtikrino materialinę gerovę, bet ir padovanojo gyvenimo meilę – sutuoktinį Vincą. Pora ilgus metus buvo ne vien bendrakeleiviai, bet ir kolegos (abu dirbo sandėlyje).
1995 m. mirus vyrui, Zofijos širdgėlą malšino dukros Paulina Tilvikienė ir Elytė Bružienė bei įvairūs pomėgiai: piešimas, mezgimas, siuvinėjimas, skaitymas, eilių kūrimas ir pan. Moteris namuose sukaupė tikrą rankdarbių, piešinių lobyną. Ant komodos sugulę savo žiūrovo laukia pieštuku piešti bei akvarele tapyti gamtos vaizdai, skaitomi prašosi Zofijos eilėraščiai, o mezginių, siuvinių ir nėrinių įmantrumo nė neapsakysi.
„Aš labai myliu gamtą, medžius, gėles, paukščius, gyvūnus, todėl juos įamžinu savo poezijoje ir piešiniuose“, – kalbėjo Z. Danilevičienė.
Jubiliatė prasitarė prieš pusmetį itin įnikusi į knygų skaitymą. „Skaitau įvairaus žanro literatūrą. Visada domėjausi mistika, pasaulio valstybėmis, įvairiais draustiniais, upėmis, ežerais. Vienas mėgstamiausių mano žurnalų – „Mįslės ir faktai“. Kaskart, dukrai Elytei, kuri ne vieną dešimtmetį gyvena su manimi, išvykus į didesnius miestus, prašau jos nupirkti šį žurnalą“, – skaitomos literatūros sąrašą vardijo 90-metė.
Ilgaamžė neslėpė pasididžiavimo savo dukromis, 5 anūkais ir 4 proanūkiais. „Jie visada yra laukiami mano namuose. Aš vis dar skaitau be akinių, padedu dukrai puoselėti sodybos grožį, nestokoju energijos, tad visada atrasiu jėgų pasišnekučiuoti su anūkais ir pažaisti su proanūkiais“, – pasakojimą baigė gyvybingoji senjorė Z. Danilevičienė.