Var­niš­kiams pri­sta­ty­ta S. Kas­pa­ra­vi­čiaus kny­ga

Bir­že­lio 14 die­ną Var­nių mies­to bib­lio­te­ko­je vy­ko Sta­sio Kas­pa­ra­vi­čiaus kny­gos „Že­maitē īr“ pri­sta­ty­mas. Po­pie­tę ve­dė ir ei­les skai­tė Bi­ru­tė Juo­za­pa­vi­čie­nė.

Ren­gi­nį ati­da­rė var­niš­kių Jog­mi­nų šei­ma – pa­dai­na­vo dai­ną „Rei­kė­jo ber­niu­kams“. Tai bu­vo tar­si nuo­ro­da į tai, kad au­to­riaus pri­sta­to­mos kny­gos tu­ri­nys bus apie avia­ci­ją. O vė­liau ir paaiš­kė­jo, jog Sta­sys jau aš­tun­to­je kla­sė­je ėmė sva­jo­ti apie tai, kad atei­ty­je jis skrai­dys lėk­tu­vu.

Gal ir bū­tų sva­jo­nės sva­jo­nė­mis li­ku­sios, bet kai kal­ba­me apie tvir­to bū­do že­mai­čius, tai Sta­sys sa­vo sva­jo­nės sie­kė la­bai at­kak­liai: dar vai­kas bū­da­mas pės­čio­mis nuei­da­vo ne vie­ną ki­lo­met­rą iš sa­vo gim­to­jo Pa­tum­ša­lių kai­mo iki Tel­šių sklan­dy­mo klu­bo. O vė­liau net 20 me­tų iš­dir­bo Tel­šių avia­ci­jos spor­to klu­bo va­do­vu.

S. Kas­pa­ra­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad jo dar­be bū­ta ir to­kių aki­mir­kų, kai vie­na se­kun­dė lė­mė – lik­si gy­vas ar ne. Ta­da imi su­pras­ti, sa­kė au­to­rius, koks tra­pus yra žmo­gaus gy­ve­ni­mas, ko­kie ne­svar­būs tie vi­si rū­pes­čiai, pyk­čiai, rei­ka­lai. Taip pat au­to­rius tei­gė, kad, lėk­tu­vui pa­ki­lus apie 200 met­rų virš že­mės, imi jus­ti kaž­ko­kį di­din­gu­mą ir džiaugs­mą, kad tiek daug ga­li. Ir kaip Sta­sys sa­kė: „Bu­vau sėk­mės lydimas ir lai­min­gas žmo­gus.“ Ta­čiau au­to­rių nuo­lat ka­ma­vo šird­gė­la, kad že­mai­čiai, tu­rė­da­mi tiek stip­rių as­me­ny­bių, yra men­kai ži­no­mi. Taip ir gi­mė min­tis pa­ra­šy­ti kny­gą apie gar­sius že­mai­čius, su­si­ju­sius su avia­ci­ja.

Kny­ga skir­ta Da­riaus ir Gi­rė­no skry­džiui per At­lan­tą le­gen­di­niu „Li­tua­ni­cos“ lėk­tu­vu at­min­ti. Sta­sys pa­sa­ko­jo, kad ar­chy­vų do­ku­men­tuo­se ir ap­tik­tų kny­gų pus­la­piuo­se iš­li­ku­sios skry­džio de­ta­lės at­sklei­džia ir kiek ne­ti­kė­tą bei šian­dien dau­ge­liui sun­kiai su­pran­ta­mą is­to­ri­jos pu­sę. Taip su­do­mi­nęs bū­si­muo­sius skai­ty­to­jus au­to­rius kvie­tė ne­lik­ti abe­jin­gus ir per­skai­ty­ti kny­gą bei pla­čiai ir vi­sur var­to­ti že­mai­čių kal­bą ir gar­sin­ti že­mai­čius bei Že­mai­ti­ją.

Var­nių se­niū­ni­jos se­niū­nas R. Bru­žas, Var­nių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė G. Mi­ka­laus­kai­tė, bib­lio­te­kos dar­buo­to­jos V. Kren­ciu­vie­nė ir A. Stu­pe­lie­nė bei vi­si ap­si­lan­kiu­sie­ji ren­gi­ny­je nuo­šir­džiai dė­ko­jo au­to­riui S. Kas­pa­ra­vi­čiui, lin­kė­jo stip­rios svei­ka­tos, ge­ros nuo­tai­kos ir iš­reiš­kė vil­tį su­lauk­ti dar ne vie­nos jo pa­ra­šy­tos kny­gos. Žodį tarė Irena Zimblienė, knygos autorių pasveikino Linas Šedvilas.

Tel­šių Ka­ro­li­nos Pra­niaus­kai­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Var­nių mies­to fi­lia­lo inf.