Var­niuo­se – Že­mai­ti­jos trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių sąskry­dis

Bir­že­lio 27 dieną Var­niuo­se vy­ko bu­vu­sių trem­ti­nių, po­li­ti­nių ka­li­nių ir Laisvės kovų da­ly­vių sąskry­dis „Laisvė – tai tur­tas“. Jį, kaip ir kas­met, su­rengė Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių sąjun­gos (LPKTS) Tel­šių fi­lia­lo na­riai. Da­ly­va­vo ir LPKTS Šiau­lių bei Pas­va­lio sky­rių at­sto­vai.

Ren­gi­nys pra­si­dėjo šv. Mi­šio­mis, ku­rias už gy­vuo­sius ir mi­ru­siuo­sius trem­ti­nius, po­li­ti­nius ka­li­nius, Laisvės kovų da­ly­vius au­ko­jo Var­nių Šv. apaš­talų Pet­ro ir Pau­liaus baž­ny­čios kle­bo­nas And­rie­jus Sa­ba­liaus­kas. Dva­si­nin­kas kvietė lan­ky­ti, pa­dėti vi­siems dar gy­viems esan­tiems trem­ti­niams, ku­rie džiau­gia­si, kad ne be rei­ka­lo kentė­jo, ba­da­vo, nes da­bar ga­li gy­ven­ti lais­vo­je Lie­tu­vo­je.

Po šv. Mi­šių sąskryd­žio da­ly­viai su­si­rin­ko į Pa­ra­pi­jos na­mus, kur ren­gi­nys tęsėsi. Jo vedė­ja Indrė Ma­kars­kienė, da­bar­tinės LPKTS Tel­šių fi­lia­lo pir­mi­ninkės Re­gi­nos ir jau am­ži­nybėn iš­ke­lia­vu­sio Al­gi­man­to Chmie­liauskų duktė, iš­ra­din­gai ir su­bti­liai kal­bi­no sąskryd­žio da­ly­vius ir sve­čius, že­mai­tiš­ku žod­žiu ir įterp­to­mis dai­no­mis pa­ska­tin­da­ma vi­sus at­ver­ti sie­las ir pa­pa­sa­ko­ti sa­vas is­to­ri­jas. O baž­ny­čio­je per Šv. Ko­mu­ni­jos da­li­jimą taip su­gro­jo smui­ke­liu trem­ti­nių me­lo­diją, kad ne vie­nam su­grau­di­no širdį…

Sąskryd­žio me­tu da­ly­vius svei­ki­no TS-LKD Tel­šių sky­riaus pir­mi­nin­kas Ju­li­jo­nas Ši­lei­ka, Šau­lių sąjun­gos 8-osios rink­tinės Var­nių 4-osios kuo­pos va­das Sau­lius Jog­mi­nas.

Že­maitės gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­ja Vi­li­ja Vai­čiu­lienė ak­cen­ta­vo jau­no­sios kar­tos įtrau­kimą į to­kius ren­gi­nius, pri­si­mi­nimų tęsti­numą. Kau­na­ta­vos kai­mo bib­lio­te­ki­ninkė Vi­li­ja Bal­tu­tytė-Jo­cienė pa­si­ūlė Tel­šių trem­ti­nių bend­ruo­me­nei ant po­pie­ri­nių paukš­te­lių su­ra­šy­ti sa­vo var­dus, trem­ties vie­tas ir pa­da­ry­ti šaką su tais paukš­te­liais.

LPKTS Pas­va­lio sky­riaus na­riai įteikė su­ve­nyrą – iš­siu­vinėtą rankš­luostį su to­kiais žod­žiais: „Per speigą, aša­ras ir vargą mes ne­šėm viltį ir šven­tovę. Ir sve­ti­mam, ir šal­tam snie­ge iš­sau­go­jom mes Lie­tuvą sa­vy.“

O vie­na pa­sva­lietė net pa­dai­na­vo uk­rai­nie­tiš­kai, nes šal­ta­ja­me Si­bi­ro kraš­te gy­ve­no ir dir­bo kar­tu su uk­rai­nie­čiais.

LPKTS Šiau­lių sky­riaus pir­mi­ninkė Va­le­ri­ja Jo­ku­baus­kienė įteikė ša­kotį nuo sa­vo de­le­ga­ci­jos, o Grušų šei­my­na iš Šiau­lių ra­jo­no (Že­mai­ti­jos sąskryd­žiuo­se da­ly­vau­ja nuo pir­mo­jo sąskryd­žio laikų) at­si­vežė gau­siau­sią de­le­ga­ciją – net 10 sa­vo gi­minės at­stovų. Vi­si jie ak­cen­ta­vo, jog rei­kia su­bur­ti jau­nimą, kad galė­tu­me per­duo­ti sa­vo pa­sa­ko­ji­mus, kad būtų trem­ti­nių tra­di­cijų tęsti­nu­mas.

Pa­ra­pi­jos na­muo­se gro­jo ne­įga­liųjų an­samb­lis (va­dovė Dai­va Lin­gienė), o kai už­dai­na­vo Var­nių Šv. apaš­talų Pet­ro ir Pau­liaus baž­ny­čios kle­bo­nas A. Sa­ba­liaus­kas, bu­vo su­žavė­ti vi­si. „Dai­nuo­jan­tis ku­ni­gas“ – taip jį pa­va­di­no vie­na šiau­lietė, ak­cen­tuo­da­ma, kad te­ži­no du ku­ni­gus, taip pui­kiai ne tik gie­dan­čius, bet ir dai­nuo­jan­čius bei ge­ban­čius įtrauk­ti į dainą vi­sus ap­lin­ki­nius.

Kle­bo­nas A. Sa­ba­liaus­kas sakė, kad Že­mai­ti­jos trem­ti­nių ir po­li­ti­nių ka­li­nių sąskry­dis jam itin „su­vir­pi­no širdį“, todėl pa­si­ūlė sąskryd­žius kiek­vie­nais me­tais da­ry­ti Var­niuo­se.

LPKTS Tel­šių sky­riaus pir­mi­ninkė Re­gi­na Va­le­ri­ja Chmie­liaus­kienė pa­dėko­jo vi­siems da­ly­viams, o ypač kle­bo­nui už kvie­timą, džiaugė­si, kad bu­vo iš­sau­go­tas sąskryd­žio tęsti­nu­mas.
Laisvė ne duo­tybė. Laisvė – tai tur­tas, kurį tu­ri­me bran­gin­ti ir puo­selė­ti!

Ver­gi­ni­ja MA­SI­LIAUS­KIENĖ

LPKTS Tel­šių sky­riaus him­nas

(ž. E. Bo­ru­se­vi­čiūtės-Šid­laus­kienės)

Sap­ne dar dun­da trau­ki­nys
Ir ked­rai dar šmėžuo­ja…
Nak­tis be­namė ne­begrįš,
Ne­šals šir­dis ma­no­ji…
Tavęs, bran­giau­sia Lie­tu­va,
Šiau­riam kraš­te ilgė­jaus,
Kad būsi vėl tai­ki, lais­va,
Vi­sad šven­tai tikė­jau…
Kaip gai­la metų pa­vergtų,
Nu­vy­tu­sių kaip gėlės,
Gai­la ka­pe­lių ar­timų, –
Tai­ga ten juos užžėlė…
Ant žemės, žy­din­čios na­muos,
Lyg paukš­tis aš plas­no­ju…
Glo­bo­ki, Die­ve, mus, ap­gin­ki nuo pa­vojų…