Tyrimas: rūšiavimas Lietuvoje tampa įpročiu, tačiau sisteminiai sprendimai dar atsilieka

Atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis labiau įsitvirtina kaip kasdienis įprotis, tačiau jo efektyvumą vis dar riboja praktiniai ir sisteminiai iššūkiai. Tai atskleidžia „Žaliojo taško“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo įpročių tyrimas.

Net apie 70 proc. gyventojų apklausoje nurodė atliekas rūšiuojantys visada, dar apie 20 proc. tai daro dažniausiai, o nerūšiuojančiųjų arba rūšiuojančių labai retai – apie 10 proc. Kartu matyti, kad įprotis jau įleidęs šaknis – net 27 proc. gyventojų teigia rūšiuojantys jau 5–10 metų, o dar 22 proc. – net ilgiau nei 10 metų, tad beveik pusė visuomenės (49 proc.) rūšiuoja ilgą laiką.

„Šie duomenys rodo, kad rūšiavimas Lietuvoje peržengė elgesio pokyčio etapą ir tampa norma. Tad šiandien svarbiausia jau ne tai, ar žmonės rūšiuoja, o kaip nuosekliai ir teisingai jie tai daro“, – komentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

Ne visiems prieinamas įsipareigojimas

Pagrindinės kliūtys, stabdančios gyventojų įsitraukimą į nuolatinį rūšiavimą, yra praktinės. Beveik pusė nerūšiuojančiųjų (45 proc.) teigia namuose neturintys vietos rūšiavimui skirtoms šiukšliadėžėms, 39 proc. nurodo rūšiavimo konteinerių trūkumą šalia namų, o 23 proc. – laiko stoką.

Svarbus ir gyvenamosios aplinkos veiksnys: individualių namų gyventojai rūšiuoja dažniau – net 83 proc. jų nurodo tai darantys nuosekliai, o daugiabučiuose šis rodiklis reikšmingai mažesnis – apie 59 proc.

Tyrimas taip pat parodė aiškius skirtumus tarp gyventojų grupių: aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai atliekas rūšiuoja nuosekliau – 74 proc. jų teigia tai darantys visada, kai tarp pagrindinį išsilavinimą turinčių ši dalis siekia 59 proc. Vieniši žmonės linkę rečiau rūšiuoti (64 proc.) už gyvenančius su partneriu (73 proc.) ar vaikais (69 proc.).

Motyvuoja patogi infrastruktūra

Būtent tai paaiškina ir gyventojų motyvacija rūšiuoti – pasirinkimą labiausiai lemia ne vertybinės nuostatos, o paprastas kasdienis patogumas. Stipriausias veiksnys, skatinantis rūšiuoti, yra patogūs rūšiavimo konteineriai šalia gyvenamosios vietos – net 76 proc. respondentų tai įvardija kaip vieną svarbiausių paskatų.

Antroje vietoje – vidinė motyvacija: aplinkosauginiai tikslai ir ekologinis sąmoningumas (apie 70 proc.). Toliau rikiuojasi labiau išoriniai veiksniai – nemokamas išrūšiuotų atliekų surinkimas (58 proc.) ir galimos sankcijos už nerūšiavimą (56 proc.).

Socialiniai ir informaciniai kanalai turi mažesnę įtaką: draugų ar aplinkinių patarimai ar nuostatos siekia apie 26 proc., renginiai – 25 proc., o informacija žiniasklaidoje ar internete dažniau veikia kaip papildomas, bet ne lemiamas motyvatorius.

„Tyrimas labai aiškiai rodo, kad žmonės Lietuvoje jau nori rūšiuoti ir tai daro, tačiau jų elgesį labiausiai lemia tai, kiek tai yra paprasta ir patogu. Kuo mažiau neaiškumų ir kuo lengviau prieinami sprendimai, tuo nuoseklesnis tampa rūšiavimas“, – sako A. Burbaitė.

Neaiškios taisyklės mažina įsitraukimą

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė dar vieną svarbų aspektą – nors daugiau nei 9 iš 10 gyventojų teigia žinantys, kaip rūšiuoti atliekas, praktikoje išlieka nemažai neaiškumų. Uždavus klausimus apie tai, kur mestų konkrečią atlieką, didžioji dalis apklaustųjų pasimetė.

„Panašias klaidas matome tiek apklausoje, tiek rūšiavimo konteinerių turinyje – žmonės vis dar nežino, kad rūšiuoti būtina visas pakuočių atliekas, kyla nesusipratimų dėl metalinių pakuočių rūšiavimo, taip pat dėl higienos priemonių tinkamo išmetimo. Siekiame kuo platesnės informacijos sklaidos apie tinkamą rūšiavimą, taip pat skatiname domėtis, užduoti kylančius klausimus. Vis dėlto, matome, kad dar tikrai turime daug darbo edukuojant, o gyventojai – mokantis apie atsakingą atliekų tvarkymą“, – teigia A. Burbaitė.

Pasak „Žaliojo taško“ atstovės, tai susiję su tuo, kad Lietuvoje vis dar trūksta vieningų ir aiškiai suprantamų atliekų rūšiavimo taisyklių.

„Gyventojai nori rūšiuoti ir tą daro, tačiau dažnai suabejoja, kur mesti sudėtingesnę pakuotę ar nebereikalingą daiktą. Tai rodo, kad siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus būtina užtikrinti sklandų visų grandžių veikimą – nuo aiškiai pažymėtų ir perdirbamų pakuočių iki patogios infrastruktūros ir informuoto vartotojo sprendimų“, – teigia A. Burbaitė.

Tyrimą „Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo įpročiai“ „Žaliojo taško“ užsakymu 2025 m. vasario 5 d. – kovo 1 d. atliko bendrovė OMD. Tyrimas vykdytas internetinės apklausos būdu, apklausta 1200 Lietuvos gyventojų (18–74 m.).