„Kultūrinė erdvė, kurią kuria Leonardas Černiauskas, slypi ne tik estetikoje, bet ir santykyje su vieta, nes Babrungėnai, Plungė, vandens malūno erdvė, žiemos keliai ir miestų fragmentai tampa ne fonu, o kultūrine geografija, kurioje menininkas įrašo savo matymą. Tai nėra provincijos romantizavimas, o tikslus supratimas, kad kultūra gimsta ne tik didmiesčiuose, o ir ten, kur žmogus turi laiko stebėti“, – tokius samprotavimus anotacijoje apie dailininką Leonardą Černiauską išsakė dailininkas, rašytojas eseistas Tomas Kregždė. Na, o spalio 16-ąją Plungės kultūros centro parodų salėje įvyko šio Plungės krašto menininko parodos, skirtos prasmingam jo 60 metų kūrybinės veiklos jubiliejui paminėti, atidarymas.
Jolanta Vasiliauskienė
Jubiliejiniai metai
„Tai labai energingas, daug metų kuriantis L. Černiauskas. Jūsų darbai keičiasi: jie vis daugiau saulės įgauna“, – susirinkusiuosius ir parodos autorių pasveikino Plungės krašto tautodailininkų kuratorė Jolanta Miltenė. Beje, minima ne tik dailininko 60 metų kūrybinės veiklos sukaktis, bet ir Babrungėnų malūno, kuriame menininkas gyvena ir yra įkūręs meno galeriją, 210 metų jubiliejus.
„Paroda labai svarbi ir ypatinga todėl, kad turime galimybę pristatyti vieną produktyviausių, talentingiausių ir įdomiausiai kuriančių žmonių. Nesame tokie turtingi, kad galėtume ant kiekvieno kampo rasti tokį menininką. Džiugu, kad kartu švenčiamas ir 60 metų kūrybos jubiliejus. Ką galima padaryti per 60 metų? Turbūt daug, bet jūs tapote Plungės krašto atskira istorijos dalimi. Norėčiau, kad dar ilgai nesupyktumėte ant teptuko ir su juo vis dar žaistumėte, ieškotumėte, keistumėtės. Idėjos su laiku tik tampa brandesnės, jų vis daugėja“, – L. Černiauskui linkėjo Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.
Parodos autorių sveikino ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, buvę vaikystės draugai, bendradarbiai, kaimynai ir, žinoma, patys artimiausi žmonės.
Beje, kitais metais menininkas minės savo 80 metų jubiliejų. Tad jis pats trumpai papasakojo savo gyvenimo ir kūrybos istoriją.
Gimė ir gyveno L. Černiauskas Plungėje, Rietavo gatvėje. Būdamas 16 metų pradėjo dirbti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“, kur drožė suvenyrus. Kalbėdamas apie mokslus, jis juokavo, jog šokinėjo ir šen, ir ten, bet niekur negavo to, ko norėjo. Iš pradžių bandė patekti į Dailės institutą, bet… „Keturis priima, ir iš tų keturių trys dailininkų vaikai. Tai kur tu įstosi?“ – juokavo menininkas. Bandymas į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą buvo sėkmingas, tačiau po dviejų kursų jau reikėjo eiti į mokyklą ir mokyti mokinius. „Pasakiau „viso gero“, čia ne man“, – prisiminė dailininkas. Metęs mokslus Šiauliuose, L. Černiauskas išėjo tarnauti. „Atvažiavo iš Rygos karininkas ir iš Plungės mus keturis atsirinko į Rygą tarnauti. Ten štabe dvejus metus išdirbau dailininku“, – pasakojo jis. Atlikęs tarnybą būsimasis dailininkas įstojo mokytis į anuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, kur įgijo dailininko dekoratoriaus su menine fotografija specialybę. Ten jau lyg ir gavo truputį to, ko tikėjosi. Po studijų grįžo į „Miniją“, kur iki 1989 m. dirbo etalonų kūrėju. 1989 m. įsigijo Babrungėnų malūną arba, kaip pats sakė, jo griuvėsius.
Paklaustas, kiek per savo kūrybos kelią yra surengęs asmeninių parodų, atsakė neturintis tikslo prie kiekvienos parodos dėti pliusiuką, o suskaičiuotų jų daugiau nei šimtą. Na, o kiek nutapyta paveikslų, sunku net įsivaizduoti – 1 000 riba jau seniai perkopta.
Per šešis kūrybos dešimtmečius L. Černiauskas savo darbuose fiksavo jam artimą Žemaitijos kraštovaizdį, gamtą ir žmogaus aplinką. Jo kūryboje atsispindi savitas santykis su gimtąja Žemaitija ir jos grožiu.
210 metų istorijos
Kaip ir minėta, paroda taip pat kvietė prisiminti Šuazelio vandens malūno 210 metų istoriją.
„Čia yra menininko gyvenimo būdas, menininko požiūris ir norėjimas išsaugoti tai, kas sena“, – atkreipė dėmesį J. Miltenė.
L. Černiauskas anotacijoje rašo, jog malūnas ant Babrungo upės minimas 1791 m. Platelių starostijos inventoriuje. Dabartinį Babrungėnų akmens mūro malūną su fachverko konstrukcijomis antrame aukšte iki 1816 m. pastatė grafai Šuazeliai. Grafas Šuazelis buvo Rusijos caro Pavelo kariuomenės karininkas. Už gerą tarnybą gavo iš caro Platelių miestelį, kur turėjo pasistatęs dvarą, ir aplinkines žemes. Malūną statė baudžiauninkai. Žmonės prisimena, kad vienas prasikaltęs baudžiauninkas esą buvo įmūrytas malūno sienoje.
Malūnas – L raidės formos. Jo išsikišusioje dalyje antrame aukšte buvo įrengta vilnų karšykla. Sienų storis iki 2 metrų: iš lauko akmuo, viduje – mūrytos plytos. Tarp malūno ir gyvenamųjų patalpų yra išlikęs senovinis kaminas, kur prie angos ant geležinio trikojo buvo gaminamas valgis. Duonkepis, buvęs virtuvėje ir kamine, neišliko. Yra išlikusi originali spinta.
Apie Babrungėnų malūną, priklausiusį grafui Šuazeliui, pasakojama, jog grafas ir jam priklausiusio Platelių ežero, ir Babrungo upės vandenį nustatytam laikui išnuomodavo žemiau esantiems malūnams. Pagal susitarimą vanduo turėdavo tekėti visą laiką. Sykį, sustabdžius jo bėgimą, malūnininkai papirko Platelių miestelėnus ir jie išgriovė Babrungėnų malūno užtvanką.
Po karo modernizuotas Babrungėnų malūnas buvo perduotas Plungės pramonės kombinatui, kuriam priklausė visi rajono malūnai. Apie 1950 m. prie malūno buvo pastatytas ūkinis pastatas, apie 1960 m. ištiesinta Babrungo upės vaga, perstatytas senasis medinis tiltas (vėliau dengiant kelio dangą asfaltu, medinis tiltas buvo visai panaikintas). Malūno girnas pradėjo sukti dyzelinis variklis. Pramonės kombinatas, vėliau „Minijos“ įmonė, perdavė malūną Didvyčių kolūkiui, kur jis veikė iki 1977 m. 1989 m. per didžiulius vargus, gavęs įvairių valdžios institucijų leidimus, visai apgriuvusį malūną nusipirko dailininkas L. Černiauskas. Septynerius metus restauravęs jame įkūrė savo tapybos ir medžio drožinių meno galeriją-kūrybines dirbtuves.
Babrungėnų vandens malūnas yra vienintelis akmeninis malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas architektūros paminklu.
Ši paroda – tai ne tik galimybė išvysti brandžią menininko kūrybą, bet ir susitikimas su Plungės krašto žmogumi, savo talentu ir darbais praturtinusiu mūsų miesto kultūrinį gyvenimą.
Loading ...
