Suvienytos bendruomenės darbai: pastatyta „Paskutinė vakarienė“, atnaujinta Šviesos gatvė ir Mažosios bažnytėlės aplinka

Šeštadienį Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, mūsų visų vadinamoje Mažąja, bažnyčioje vyko iškilmės: aukotos šv. Mišios, pašventinta šventoriuje pastatyta skulptūra „Paskutinė vakarienė“, kurios autoriai – Lina Kalinauskaitė ir Marius Norkus, taip pat pašventinti šventoriuje palaidotų kunigų kapai ir greta bažnyčios esanti neseniai renovuota Šviesos gatvė.

Šventėje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius, kunigai, parapijos tikintieji, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, vicemeras Mantas Serva, Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus, jo pavaduotojas Rimantas Adomaitis, Tarybos narių.
Šv. Mišias aukojo arkivyskupas K. Kėvalas. Buvęs Telšių vyskupas dėkojo už geradarių dėka prie Mažosios bažnytėlės pastatytą paminklą, už atnaujintą gatvę, už atnaujintas širdis, kurioms, jo nuomone, didžiulę įtaką daro aplinka, o atsisukęs į prelatą Juozą Šiurį pastebėjo: „Tėvo dienos išvakarėse jūs esate tarsi nuoroda į šventę.“
Arkivyskupas teigė, jog „Paskutinė vakarienė“ pastatyta ant kapų su mintimi, kad vakarienė, kuri prasideda čia, toliau tęsiasi ir kad vieną dieną Viešpats mus visus surinks į dangiškąją puotą.
Aukojęs šv. Mišias K. Kėvalas prisiminė ir poetą Vytautą Mačernį, kurio paminklas stovi kitapus gatvės, prie Žemaitės gimnazijos. Tądien buvo minimos poeto 100-osios gimimo metinės. Remdamasis Alfonso Nykos-Niliūno žodžiais, arkivyskupas sakė, kad V. Mačernis gyveno kaip meteoritas – staiga pasirodė, sušvito ir lygiai taip pat staiga dingo. Jis mirė pačiame savo kūrybinės karjeros zenite. Trumpai gyveno, bet visų širdyse paliko nepaprastai gyvą šviesos ženklą.
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir prelatas J. Šiurys. Prisiminė, kaip gimė idėja šventoriuje, prie kunigų kapų, pastatyti būtent „Paskutinę vakarienę“: „Sumanytojas – arkivyskupas. Galvojome, ką reikėtų statyti. Buvo minčių statyti Kristaus skulptūrą kaip Palangoje, bet tuomet vyskupas prisiminė Amerikoje matęs „Paskutinę vakarienę“. Na, ir užsikabinome, išnaršėme visus internetus, radome, bet ten „Paskutinė vakarienė“ buvo kaip visa mūsų bažnyčia. Mes truputį sumažinome, juk prie Mažosios tokio didelio paminklo negalėjome statyti (juokėsi)… Ačiū Ekscelencijai už gerą mintį ir postūmį bei visokeriopą pagalbą.“
Prelatas padėkos žodžius tarė aplinkos projekto autoriui – profesoriui architektui Algirdui Žebrauskui, neslėpė, kad teko su juo ir pasiginčyti, mat J. Šiuriui norėjosi takelius tiesti tiesiai, o architektui – apskričiau. Teko aiškinti, kam taip daryti, – vis tiek žmonės eis tiesiai…
Pristatė skulptūros maketo autorę – skulptorę L. Kalinauskaitę, projektą įgyvendinusį Stanislovą Jogminą ir jo įmonę „Jogminta“, Almutį, Gediminą, Darių ir Mindaugą Bieliauskus – jų šeimų įmonė UAB „Marmo Arc“ padarė 3D frezavimą staklėmis, meninės dalies autorius – L. Kalinauskaitę ir M. Norkų, kurie daug valandų praleido dirbtuvėse, nemažai triūsė šventoriuje.
Pasidžiaugė, kaip kruopščiai ir atsakingai buvo tiesiama Šviesos gatvė. Gyrė darbus atlikusią UAB „Telšių keliai“ ir jos vadovus Valdą ir Arną Knystautus: „Štai taip reikia darbuotis! Ryte nuo aštuonių visi dirba, sūnus prižiūri, vakare, kai darbas baigtas, atvažiuoja pažiūrėti tėvas. Viskas vyko sklandžiai. Jeigu taip visos įmonės darbuotųsi, Telšiai ir visa Lietuva blizgėtų.“ „Telšių keliai“ ne tik gatvę sutvarkė, bet dar ir dovanų pridėjo – įrengė automobilių stovėjimo aikštelę!
Naudodamasis proga prelatas dėkojo ir Telšių vyskupijos kurijos darbuotojams – generalvikarui kan. Viliui Viktoravičiui, kancleriui kun. Haroldui Šneideraičiui, kunigams, rajono vadovams, Tarybos nariams, Telšių miesto seniūnui Česlovui Ubartui.
Ačiū tarė geradariams, aukotojams: Irenai ir Valentinui Greičiūnams, Reginai ir Aloyzui Kuzmarskiams, Vaivai ir Romanui Klingeriams, Alinai ir Valentinui Bukauskams, Antanui Guogai, Aldonai ir Sigitui Motuzams, Gražinai ir Erikui Remėzams – visiems, vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusiems prie atliktų darbų. Visų vardai yra surašyti padėkos lentose prie Mažosios bažnytėlės.
Prelatas paprašė palydėti plojimais padėkos žodžius, skirtus darbus kuravusiam auksinių rankų meistrui Renatui Žutautui, tvoros meistrui Ramūnui Sabaliauskui, pagalbininkui Broniui Vargaliui.
Dėkojo choristams ir jų vadovei Ernestai Dargužienei, orkestrui ir jo vadovui Dariui, Jolantai Rupeikienei, Živilei Mimgaudienei, zakristijonui Valdui, floristei Birutei, valytojai Stefutei ir visiems, kurie padėjo pasiruošti tos dienos šventei, bei stipriausiai jungiamajai grandžiai – parapijos tikintiesiems.
„Dėkoju visiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjote, kad mūsų bažnytėlė ir aplinka būtų graži“, – sakė prelatas.
Po padėkos žodžių Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas papasakojo apie šventoriuje besiilsinčius kunigus.
Telšių vyskupas ordinaras A. Jurevičius pašventino prie kunigų kapų pastatytą skulptūrą „Paskutinė vakarienė“, šventorių, gatvę ir mašinų aikštelę.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.