Jo rankose ledo luitas tampa nuostabiu meno kūriniu, beformis medžio gabalas atgyja, o galvoje gimusios pačios netikėčiausios idėjos tampa didžiulio susidomėjimo sulaukiančiais projektais. Ir tai tik keletas komplimentų, apibūdinančių iš Nevarėnų miestelio Telšių rajone kilusį plataus profilio menininką Mindaugą Tendziagolskį.
Lietuvoje ir pasaulyje pripažinimo sulaukęs kūrėjas bene labiausiai išgarsėjo dėl savo interaktyvių skulptūrų „Žaislai“, kurių kompoziciją galima išvysti Europos parke, tačiau menininkas dažniau minimas kaip ledo skulptorius. Mindaugas teigia, kad ledas – tik viena iš medžiagų, su kuria galima dirbti. Pilnatvę ir vidinę ramybę skulptorius sako jaučiantis paėmęs į rankas paprasčiausią pieštuką ir popieriaus lapą… kaip ir anais, vaikystės, laikais.
Monika GIRDVAINĖ
Kūrybingas nuo gimimo
Nevarėnuose vaikystę praleidęs, jau daugelį metų Vilniuje gyvenantis ir kuriantis 45 metų skulptorius M. Tendziagolskis profesionaliuoju menu užsiima nuo 17 metų, kai į tuometinę Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą įstojo mokytis skulptūros specialybės. Bet, kaip juokauja pats skulptorius, kūrybingumo jam netrūko nuo pat gimimo.
„Aš paišydavau per kiekvieną pamoką, tik per fizinį lavinimą jau nepavykdavo. Tačiau, nepaisant to, pažymius turėjau gerus iš visų mokomųjų dalykų. Jei niekas neduodavo nusirašyti, greitai pats išspręsdavau uždavinį ir duodavau nusirašyti kitiems (juokiasi). Vaikystėje buvau gabus tinginys. Tas vidinis vaikas iš manęs niekur nepabėgo. Juk būtent vaikai yra nesugadinti, kol neįspraudžiame jų į taisykles. Visi gimstame kūrybingi, tik gyvenimas mus pakeičia arba ne“, – įsitikinęs menininkas.
Polinkį į kūrybą skulptorius turi savo genuose – M. Tendziagolskio tėvas Silvijus Rimvydas Tendziagolskis užsiima medžio drožyba, tautodaile.
Paklaustas apie kūrybos šaltinį, įkvėpimą teikiančius dalykus, Mindaugas nedaugžodžiavo. Jo teigimu, kūryba yra tiesiog specifinis mąstymo būdas, o idėjos dažnai gimsta pažvelgus į viską kitu kampu.
„Aišku, kaip ir užsiimant bet kokia kita veikla, kuriant reikia susikaupimo, motyvacijos, įdėti daug darbo. Bet iš esmės kūryba yra mąstymo būdas. O pirmas vaistas nuo „durnumo“ – knygos. Kuo daugiau skaitai, kuo daugiau rašai, treniruoji mąstymą, tuo labiau vystosi kūrybingumas.
Bet būna ir taip, kad kartais tiesiog užtenka į viską pažiūrėti kiek kitaip. Pavyzdžiui, vartant žurnalą apvertus jį aukštyn kojomis matomi visai kiti vaizdai, susidaro kitos asociacijos nei įprastai“, – dėstė pašnekovas.
Ledas – laikina, bet emocionali medžiaga
Plataus profilio menininkas dirba tiek su medžiu, metalu, akmeniu, tiek ir su nestandartinėmis medžiagomis. Skulptorius yra sukūręs šokolado kambarį, meninių objektų iš šiukšlių, 3D piešinių, kuria ir antkapinius paminklus.
Be to, M. Tendziagolskis renginiuose kuria įvairias sportines, logines ar komandos formavimo atrakcijas, piešia šaržus, veda kūrybinius mokymus.
„Kokia medžiaga ar išraiška labiausiai tinkama turiniui atskleisti, padiktuoja kūrinio idėja“, – sakė jis.
Aplinkinius turbūt bene labiausiai žavi įspūdingi M. Tendziagolskio kūriniai iš ledo. Per pastarąjį dešimtmetį menininkas iš ledo yra kūręs barus, indus, gėles, kaukes, angelų sparnus, net viešbutį su baldais ir kitas įstabias skulptūras, dekoracijas. Skulptorius yra kviečiamas kurti ledo šou vestuvėse, įvairių įmonių renginiuose, gimtadieniuose, minint kitas svarbias progas.
Štai visai neseniai, sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dienos 30-ąsias metines, menininkas sukūrė ledo skulptūrą, joje užšaldydamas 14 rožių, simbolizuojančių žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Kūrinys eksponuotas Panevėžio miesto centre.
Atrodytų, trapios gėlės ir kieto bei šalto ledo derinys – sunkiai įsivaizduojamas, tačiau mene nieko neįmanomo nėra.
„Kiekvienas veiksmas turi turėti mintį, o kiekviena detalė – sietis su turiniu. Jei kokia nors detalė nepadeda atskleisti kūrinio idėjos, o yra tik papildomas puošybos elementas, tai jos lengvai atsisakoma. Gėles, kaip puošybos elementą, naudoju retai, tačiau šios skulptūros idėja buvo tikrai stipri. Yra tam tikra technologija, kaip užšaldyti daiktus lede, tai tos gėlės šiuo atveju net nespėjo nušalti, nes ganėtinai greitai apaugo ledu, o skulptūroje atrodo lyg ką tik nuskintos“, – apie kūrybos procesą pasakojo Mindaugas.
Kol buvo išgryninta kūrinio mintis ir pagaminta pati skulptūra, menininkas užtruko apie dvi savaites. Kuriant šią skulptūrą panaudota apie pusę tonos ledo.
Kadangi oro sąlygos buvo palankios, skulptūra praeivius džiugino ne vieną savaitę.
Tendziagolskis ledo skulptūras kuria ir šiltuoju metų laiku. Tuomet tai daryti yra dar smagiau, nes suteikia atgaivos. Tačiau kūrėjui kur kas svarbiau ne tai, kiek darbo įdėta į laikiną ledo skulptūrą, o tai, kokį įspūdį ji palieka aplinkiniams, grįžtamasis ryšys.
„Gamindami fejerverkus žmonės irgi įdeda daug darbo. Ledas – emocijų suteikianti medžiaga, ir tas patirtas įspūdis išliks ilgam, nors skulptūra ir greitai pradings. Darai iš ledo kūrinį ir žinai, kad atėjus laikui iš jo likęs vanduo tiesiog nutekės į kanalizaciją“, – kalbėjo su humoru į gyvenimą žvelgiantis vyras.
Pandemija pakeitė planus
M. Tendziagolskis – dažnas įvairių parodų, festivalių tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse dalyvis.
Be kūrybinės veiklos, vyras yra aktyvus įvairių projektų, labdaros akcijų iniciatorius.
Vienas įdomesnių skulptoriaus M. Tendziagolskio kartu su dviem menininkais – muzikantu, grupės „Skamp“ nariu Viktoru Diawara ir audiovizualinio meno kūrėju Vaclovu Nevčesausku – sukurtų projektų yra „Elektroninės sutartinės“. Neeiliniam projektui susibūrę atlikėjai demonstruoja originalias verpimo ratelių panaudojimo galimybes šiuolaikinei muzikai kurti. Senoviniams verpimo rateliams pritaikius jutiklines technologijas, rato sukimo judesys, greitis ir kryptis susiejami su skirtingais kompiuteriu generuojamais muzikos garsais. Taip gerai atpažįstami liaudies instrumentai, paveiki muzika ir pažangios technologijos stebina netikėta tarpusavio sinteze ir kuria visiškai naują meno rūšį.
Menininkai turėjo planų su šiuo projektu aplankyti kuo daugiau Lietuvos vietovių, suteikti gyventojams galimybę tokiu būdu muziką kurti patiems. Tačiau pandemija pristabdė tiek šiuos, tiek daugelį kitų kūrėjo planų.
„Menininkams šiuo metu yra labai sunku. Renginiai, parodos nevyksta, žmonėms trūksta pinigų, tad ir užsakymų mažiau. O ir paramos iš valstybės beveik nesulaukiame. Gaila, kad kultūra mūsų šalyje yra lyg nefunkcionuojantis dalykas – neįvertintas ir pamirštas.
Į degalinę nuvažiavęs ir įsipylęs degalų juk nepaplosi operatoriui, jei neturi už ką susimokėti. O žmonių suvokimas apie menininkus dažniausiai yra toks, kad mums užtenka paploti. Norisi, kad kiekvieno darbas būtų įvertintas. Garbės juk ant duonos neužtepsi“, – apie aktualijas, su kuriomis susiduria menininkai, kalbėjo pašnekovas.
Skulptorius pripažįsta, kad jo galvoje nuolat slypi neįtikėtinų sumanymų, unikalių idėjų, tik dėl finansavimo trūkumo ne visos jos išvysta dienos šviesą. Sunkesnėmis kaip šio karantino akimirkomis M. Tendziagolskis į rankas ima pieštuką ir popieriaus lapą, kuriame nugula visos emocijos.
„Piešimas yra įrodymas, kaip smegenys susitaria su pirštų galiukais. Tai – mano širdžiai mieliausia veikla. Be to, nereikia nė nagų šalti ir darbo sąnaudos nedidelės“, – teigė skulptorius.
Loading ...
