Šim­tas metų drau­gystės: Mikė Pūkuo­tu­kas su­vie­ni­jo mo­kyk­los bend­ruo­menę

Ar įma­no­ma šim­to metų se­nu­mo is­to­ri­ja su­do­min­ti šian­die­nos vai­kus ir kar­tu pa­ska­tin­ti suau­gu­siuo­sius pri­si­min­ti sa­vo vai­kystę? Vie­no­je mo­kyk­lo­je į šį klau­simą at­sa­ky­ta pra­smin­gu pro­jek­tu, su­jun­gu­siu skir­tin­gas kar­tas ir pri­mi­nu­siu, kad tik­ro­sios ver­tybės ne­sens­ta.

2026-ai­siais su­kan­ka šim­tas metų nuo ta­da, kai 1926 m. spa­lio 14 d. bu­vo iš­leis­ta Ala­no Alek­san­de­rio Mil­no kny­ga „Mikė Pūkuo­tu­kas“. Ši su­kak­tis ta­po pui­kia pro­ga iš nau­jo at­si­vers­ti ge­rai pa­žįstamą is­to­riją ir at­ras­ti jo­je tai, kas svar­bu ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­sie­siems.

Šia pro­ga Tel­šių „Atei­ties“ progimnazijoje įgy­ven­din­tas pro­jek­tas „Nuo 1926-ųjų iki šian­dien“, ku­rio idė­jos au­torė ir or­ga­ni­za­torė – Ro­si­ta Vaš­kienė. Da­li­jan­tis min­ti­mis ir idė­jo­mis su Van­da Ku­zie­ne, gimė pra­smin­ga ini­cia­ty­va, kvie­čian­ti mo­kyk­los bend­ruo­menę leis­tis į pa­žintį su Mi­ke Pūkuo­tu­ku, jo drau­gais ir jų pa­sau­liu.

Kai pa­sa­ko­ji­mas tam­pa dau­giau nei pa­sa­ka

Šim­to akrų gi­ria – tai ne vien vie­ta, ku­rio­je gy­ve­na Mikė Pūkuo­tu­kas, Par­še­lis, Asi­liu­kas ir ki­ti per­so­na­žai. Tai pa­sau­lis, ku­ria­me kiek­vie­nas skir­tin­gas, kiek­vie­nas tu­ri savų jausmų, bai­mių, sva­jo­nių ir stip­ry­bių. Būtent šios te­mos ta­po svar­bia pro­jek­to da­li­mi.

Mo­ki­niai gi­li­no­si į is­to­rijų veikė­jus, kalbė­jo­si apie drau­gystę, ge­rumą, tar­pu­sa­vio su­pra­timą, mokė­si at­pa­žin­ti jaus­mus ir priim­ti kitą tokį, koks jis yra. Per kūry­bi­nes ir pa­ty­ri­mi­nes veik­las vai­kai bu­vo kvie­čia­mi ne tik pa­žin­ti li­te­ratū­ros pa­saulį, bet ir pa­žvelg­ti į sa­ve, sa­vo klasę bei ša­lia esan­čius žmo­nes.

Pro­jek­tas neap­si­ri­bo­jo vie­na am­žiaus gru­pe. Į jį įsit­raukė įvai­rių kla­sių mo­ki­niai, mo­ky­to­jai, ki­ti mo­kyk­los dar­buo­to­jai ir „Saulė­te­kio“ fi­lia­lo bend­ruo­menė. Taip šim­ta­metė is­to­ri­ja ta­po til­tu tarp kartų – pro­ga pa­si­da­ly­ti min­ti­mis, pri­si­mi­ni­mais ir iš nau­jo at­ras­ti vai­kystės pa­saulį.

Kny­ga, ku­rio­je li­ko bend­ruo­menės min­tys

Vie­nu svar­biau­sių pro­jek­to re­zul­tatų ta­po „Mūsų mo­kyk­los drau­gystės kny­ga“. Jo­je su­gulė kla­sių min­tys, vaikų kūry­ba ir bend­ros įžval­gos apie drau­gystę bei ver­ty­bes, ku­rios svar­bios kiek­vie­nam žmo­gui.

Ši kny­ga – tai bend­ras mo­kyk­los bend­ruo­menės kūri­nys, ku­ria­me iš­sau­go­ta da­lelė mo­ki­nių min­čių, jų po­žiū­rio į drau­gystę ir gebė­ji­mo ieš­ko­ti pra­smingų at­sa­kymų į gy­ve­ni­mo klau­si­mus. Už­baig­ta kny­ga per­duo­ta progimnazijos di­rek­to­rei, kad liktų mo­kyk­los bend­ruo­me­nei ir pri­mintų apie kar­tu su­kurtą pa­tirtį.

Pro­jek­to or­ga­ni­za­torė R. Vaš­kienė siekė, kad ši su­kak­tis ne­taptų tik dar vie­na pa­minė­ta da­ta ka­len­do­riu­je. Norė­jo­si, kad ji pa­ska­tintų su­sto­ti, pa­si­kalbė­ti, kur­ti ir at­ras­ti bend­rystę.

Ko­legų pa­lai­ky­mas, da­li­ji­ma­sis idė­jo­mis ir mo­ki­nių įsit­rau­ki­mas pa­dėjo šiai min­čiai virs­ti gy­va mo­kyk­los ini­cia­ty­va.