2022-ųjų vasarį prasidėjęs plataus masto karas Ukrainoje paskatino ne vieną žmogų permąstyti savo požiūrį į valstybės saugumą. Tarp jų buvo ir Ona Montrimienė, šiandien vadovaujanti Generolo Jono Žemaičio Palangos 306-ąjai šaulių kuopai. Į Šaulių sąjungą ji atėjo ieškodama žinių ir praktinių įgūdžių, o šiandien pati buria žmones, skatina juos veikti ir prisidėti prie bendruomenės saugumo.
Edita KALNIENĖ, „Pajūrio naujienos“
„Daug mūsų susimąstė, kad reikia kažką daryti, gilinti žinias, gerinti įgūdžius. Nuo to ir prasidėjo mano šauliška kelionė“, – dalijosi Ona.
Pradžia jai nebuvo lengva. Mėgusi komfortą, ji sunkiai įsivaizdavo save nakvojančią miške ar savarankiškai įkuriančią laužą. Tačiau būtent šauliška veikla paskatino peržengti asmenines ribas. „Supratau, kad visiškai nieko nemoku. Net ugnies įsikurti negalėčiau, ką jau kalbėti apie naudojimąsi radijo stotele“, – prisiminė Palangos kuopos vadė.
Nuo šių metų gegužės mėnesio O. Montrimienė vadovauja Palangos šaulių kuopai. Ji taip pat tapo pirmąja moterimi kuopos vade Klaipėdos regione. Nors moterų šaulių vis dar mažiau negu vyrų, vadovė tikino, kad vykdant veiklą jokių nuolaidų nėra. „Per bazinio šaulio įgūdžių kurso baigiamąsias pratybas instruktoriai stebėjosi, kad merginos viską daro – ir kuprines neša, ir užduotis atlieka – niekuo nenusileisdamos vyrams. Mes su kolegėmis kaip žygiavome nedemonstruodamos nuovargio, taip ir judėjome pirmyn“, – šypsojosi Ona, atskleidusi, kad jai, kaip moteriai, teko daug padirbėti, įrodant, kad ji verta užimti kuopos vadės pareigas.
Šauliai – ne tik pasirengimas ginklu
Vienas svarbiausių Onos tikslų einant Palangos kuopos vadės pareigas – parodyti, kad šauliška veikla plati. Čia vietos gali rasti įvairių profesijų ir interesų žmonės: nuo medikų bei inžinierių iki logistikos, psichologinės paramos ar bepiločių orlaivių entuziastų.
O. Montrimienė yra verslo konsultantė, tad projektų ir procesų valdymo patirtis jai praverčia ir Šaulių sąjungos veikloje. Kiti savo profesines žinias pritaiko rengdami šaulius gelbėtojus ar konstruodami ir pilotuodami dronus. „Jeigu žmogus nežino, ką norėtų veiktų, bet nori dalyvauti šauliškoje veikloje, tikrai nereikia manyti, kad prisidėti galima tik mokantis valdyti ginkluotę. Čia kiekvienas gali rasti sau vietą“, – akcentavo vadė.
Palangos šauliai dalyvauja komendantinėse pratybose, bendradarbiauja su policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitomis institucijomis, padeda užtikrinti saugumą miesto renginiuose. Jie taip pat prisideda prie visuomenės švietimo – moko pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, susidėti išgyvenimo krepšį ir pasirūpinti šeimos saugumu pirmosiomis 72 valandomis dieną X.
Vadovės vizijoje – aktyvi, auganti kuopa, glaudesnis bendradarbiavimas su karo komendantūra, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Ne mažiau svarbu išlaikyti jaunųjų šaulių veiklos tęstinumą. Palangoje jau veikia ir šaulių choras, atstovaujantis organizacijai miesto bei kituose renginiuose.
Didžiausias iššūkis – žmonės ir jų laikas
Pasak O. Montrimienės, viena sudėtingiausių užduočių – ne tik pritraukti naujų narių, bet ir išlaikyti esamus. Dalis aktyvių žmonių jau priklauso kitoms savanoriškoms struktūroms, o likusiems tenka derinti šaulišką veiklą su darbu ir šeimos gyvenimu.
„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad būti šauliu nereikia laiko. Tikrai reikia. Tarkim, komendantinėse pratybose kai kurie pradėjo dalyvauti jau ketvirtadienį, kiti atvyko penktadienį, o tada laukė visas savaitgalis“, – vieną pavyzdžių įvardijo kuopos vadė.
Šauliška veikla įtraukia ir šeimas. Palangoje yra atvejų, kai jaunaisiais šauliais tampa vaikai, o jų pavyzdžiu paseka ir tėvai ar atvirkščiai. Bendras užsiėmimas leidžia kartu mokytis ir stiprina tarpusavio ryšį.
Ona pastebi, kad keičiasi ir visuomenės požiūris į šaulius: „Jei anksčiau žmonės kartais skeptiškai klausdavo, ką ši organizacija veikia, dabar vis dažniau patys domisi galimybe dalyvauti veikloje.“
Pačiai vadovei šaulystė tebėra nuolatinio mokymosi kelias. Nuo pirmųjų nedrąsių žingsnių iki vadovavimo kuopai svarbiausia buvo pradėti. „Po truputį įdirbis, darbas ir veikla su šauliais padeda kiekvieną dieną jaustis tvirčiau. Bet tai – nesibaigiantis procesas. Kaip mokymasis visą gyvenimą, taip ir šaulystė – kiekvieną dieną išmokstame vis ką nors naujo“, – sakė Ona Montrimienė.
Dariaus Šypalio nuotr.

