San­tuo­ko­je svar­biau­sia – kant­ry­bė

Ryš­kė­nuo­se gy­ve­nan­tys Ze­no­nas ir Sta­nis­la­va Da­nė Vai­čiu­liai pa­si­ti­ko 70 me­tų bend­ro gy­ve­ni­mo ju­bi­lie­jų. Su­tuok­ti­niai užau­gi­no ke­tu­ris vai­kus ir da­bar džiau­gia­si di­de­liu bū­riu anū­kų bei proa­nū­kių.

Pa­lai­min­tą­sias ves­tu­ves šven­čian­ti po­ra tei­gia, jog san­tuo­ko­je svar­biau­sia yra kant­ry­bė.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

De­vy­nias­de­šimt vie­ne­rių Sta­nis­la­va Da­nė ir de­vy­nias­de­šimt še­še­rių Ze­no­nas, žvelg­da­mi į pra­bė­gu­sius bend­ro gy­ve­ni­mo me­tus, ne­si­gai­li nė die­nos, pra­leis­tos drau­ge. Nors bu­vo vis­ko: liū­de­sio die­nų, skaus­mo ir aša­rų, ta­čiau tai ne­tem­dė jųd­vie­jų mei­lės. Šian­dien po­ra džiau­gia­si su­lau­kę to­kio gar­baus am­žiaus, yra my­li­mi ar­ti­mų­jų, o svar­biau­sia – esan­tys lai­min­gi, kad tu­ri vie­nas ki­tą.

Su­si­tuo­kė Vai­čiu­liai 1955 me­tais Tel­šių ka­ted­ro­je. Šal­tą va­sa­rio die­ną ark­lių trau­kia­mu ve­ži­mu iš Braz­dei­kių at­vy­ko į Tel­šius auk­so žie­dų su­mai­ny­ti. Sta­nis­la­va pa­sa­ko­jo, jog dėl sun­kių lai­kų jų puo­ta ne­bu­vu­si di­de­lė. Ves­tu­vi­nius žie­dus abiem nu­ka­lė iš ka­pei­kų, su­si­rin­ko 15 žmo­nių. Ze­no­nas šyp­so­jo­si pri­si­mi­nęs, kad nors ves­tu­vės bu­vo kuk­lios, jos tru­ko tris die­nas.

Sta­nis­la­va ir Ze­no­nas tuo­kė­si tris kar­tus: pir­mo­sios ves­tu­vės bu­vo prieš 70 me­tų, vė­liau vai­kai su­ren­gė auk­si­nes ir dei­man­ti­nes ves­tu­ves.

Anuo­met, mo­ters tei­gi­mu, gy­ve­ni­mas bu­vo ki­toks, daug dirb­ti rei­kė­jo: ūkis, vai­kai, na­mai – ne­bu­vo leng­va. Šian­dien juo­kia­si pri­si­mi­nu­si, kaip pir­mą kar­tą įsi­gi­jo skal­bi­mo ma­ši­ną.

Ji lin­kė­jo svei­ka­tos ir dė­ko­jo tiems žmo­nėms, ku­rie iš­ra­do šį prie­tai­są, nes jis la­bai pa­leng­vi­no bui­tį.

Su­tuok­ti­niai pui­kiai at­si­me­na jau­nas die­nas. Ne vie­ne­rias drau­gų ir ar­ti­mų­jų ves­tu­ves jiems kar­tu te­ko at­šok­ti. Ze­no­nas juo­kė­si pa­klaus­tas apie šo­kius. Pa­sa­ko­jo, jog Braz­dei­kiuo­se, kur abu gy­ve­no, bu­vo la­bai di­de­lis na­mas, ja­me už­te­ko vie­tos ir kai­mo šo­kiams su­reng­ti, at­vyk­da­vo mu­zi­kan­tai – sma­gūs lai­kai bu­vo.

Svar­biau­sia, sa­ko su­tuok­ti­niai, san­tuo­ko­je yra kant­ry­bė, užuo­jau­ta ir su­pra­tin­gu­mas.