Rugpjūčio 28 dieną Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, garsus skulptorius, medalininkas, tapytojas Romualdas Inčirauskas mini 70 metų sukaktį.
Vienas žymiausių metalo menininkų Lietuvoje žvelgdamas į prabėgusius metus ir nuveiktus darbus teigia, jog visi jo darbai yra brangūs – išgyventi gyvenimo palydovai. Vieni gimė brandžiuose pamąstymuose, kiti – momentinė improvizacija.
Aurelija SERVIENĖ
Apie autorių
Romualdas Inčirauskas gimė 1950 m. Anykščiuose. 1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – Estijos valstybinį dailės institutą Taline. Yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos, Tarptautinės medalio kūrėjų asociacijos narys. Jo kūrybos sritys – skulptūra, medaliai, tapyba.
Menininkas yra surengęs daugiau kaip penkiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų.
Daug R. Inčirausko kūrinių yra Telšių senamiesčio viešosiose erdvėse. Žymiausi iš jų – Šv. Antano Paduviečio katedros durys, skulptūrinės kompozicijos Didžiojoje Žemaičių sienoje, ženklai-skulptūros žydų bendruomenės atminimui, skulptūrinis (20 skulptūrų) projektas TELZ (Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuosavybė).
Profesoriaus darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai. Žymiausi iš jų – Britų muziejus Londone, Lietuvos nacionalinis muziejus ir kiti.
Darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kt.
Apdovanojimai: Žemaičio aukso ženklelis už Žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką (2016 m.); LDS auksinis ženklelis (2015 m.); tarptautiniame medalio konkurse „Boris Shatc“, Sofija, Vilnius, Jeruzalė – I premija (2016 m.); Miko J. Šileikio vardo I premija (2011 m.); Dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija (2007 m.); tarptautinis medalio konkursas „H. K. Andersenui – 200“, Tel Avivas – I premija (2005 m.); respublikinis medalio konkursas „Čijunė Sugihara“ – I premija (1992 m.).
Nenutrūkstama kūryba
Pasitikdamas asmeninę sukaktį autorius sako, kad jo profesijos žmonių jubiliejai žymimi parodomis, savo veiklos pristatymu visuomenei – tarytum derliaus šventė: „Ta šventė prasidėjo metų pradžioje didele paroda Žemaičių dailės muziejuje Plungėje. Kartu su žmona Zita kaip su neatsiejama kūrybos ir gyvenimo dalimi jau 48 metai. Paroda, prasidėjus karantinui, ten užsitęsė pusę metų. Kita labai svarbi mano gyvenimo vieta – gimtinė Anykščiai, kurią palikau lygiai prieš 50 metų. Kraštiečiams kilo logiškas klausimas, kur buvau, klajojau tą laiką. Taigi paroda Anykščiuose, Pasaulio anykštėnų kūrybos centre, koplyčioje, kur buvau nuoširdžiausiai priimtas ir įvertintas. Kūryba užsiimu nuolat. Kadangi laisvalaikio pomėgiai sutampa su kūrybine veikla, tai ir kelionės – kūrybinio proceso dalis.“
Įsimintiniausi darbai
Anot R. Inčirausko, reikšmingiausi darbai jam yra tie, kuriems atiduota daugiausia laiko ir širdies. Pavyzdžiui, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros didžiosios durys pareikalavo trejų metų intensyvaus darbo.
„Dieną dirbau, vakare galvojau, naktį – sapnavau“, – tikino autorius. Į šį darbą sudėta visa Romualdo reljefo kūrimo, istorinio ir teologinio išprusimo patirtis.
Tebesvajoja tapti dailininku
Į klausimą apie šiandienos svajones R. Inčirauskas turi, kaip pats sako, keistą atsakymą: „Nuo vaikystės tebesvajoju būti dailininku.“
Sumanymų autoriui netrūksta, tačiau prisipažįsta, jog jie jau nebe tokios apimties kaip Katedros durys. Nors buvo sulaukęs pasiūlymo ir iš Anykščių.
„Ateities sumanymus pakoreguoja poreikis dalyvauti besitęsiančiose tarptautinėse, reguliariai vykstančiose bienalėse ir kituose renginiuose, kuriuose dalyvauju nuolat. Aišku, veiklą pakoreguoja ir kas kiek laiko atsirandantys kūrybiniai užsakymai. Kadangi mano profesiją mažai koreguoja amžius, kaip, pvz., sporte, balete ir panašiai, tai, įvertinant brandą, save galiu sėkmingai realizuoti toliau. Juolab kad dar laukia autorinė paroda Taline, dalyvavimas bendrose parodose Lenkijoje, Japonijoje ir t. t.“, – ateities planais dalijosi profesorius.
Mini autoesė
„Vargu ar galiu save laikyti suaugusiu, nes nuo vaikystės tebesvajoju būti dailininku. Giminaičiai prisimena, kad, būdamas ketverių, labai mėgau lipdyti iš plastilino. Keista, bet tą patį darau ir dabar (dariau visą gyvenimą). Tik tai, ką darau dabar, kartais tampa bronza ar aliuminiu“, – sakė R. Inčirauskas.
Brendimo požymiai:
„Vaikystėje lipdžiau, ką mačiau.
Vėliau lipdžiau, ką žinojau.
Dabar lipdau, kuo tikiu.“
Gyvenimo moto: „Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę“. Evangelija pagal Joną 1,3
Sveikinimas
Asmeninę šventę garsus Lietuvos metalo meno kūrėjas pasitiko simbolinėje vietoje – Telšiuose esančiose dirbtuvėse, kuriose ir gimsta unikalūs meno darbai. Neblėstančio kūrybinio įkvėpimo ir polėkio kurti meną Žemaitijos sostinėje palinkėjo ir gerbiamą Romualdą Inčirauską 70-ojo gimtadienio proga pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Loading ...
Puikiai