Renavo dvare – Žemaičių bajorų inauguracija

2025-aisiais sukaks trisdešimt metų, kai veikia Žemaičių bajorų draugija, vienijanti Žemaitijoje gyvenančius arba iš čia kilusius šio luomo atstovus.

Aktyvioje, bajorišką, žemaitišką kultūrinį paveldą puoselėjančioje, savas tradicijas turinčioje draugijoje šiuo metu – arti pustrečio šimto narių.

Šeštadienį Renavo dvaro sodyboje vykęs vienas svarbiausių šios organizacijos metinių renginių – iškilminga naujų bajorų inauguracijos šventė – tapo akstinu pasidomėti draugijos veikla, tikslais ir siekiais.

Viską fiksuoja specialioje knygoje

Istorikės-genealogės Sigitos Gasparavičienės straipsnyje rašoma, kad Lietuvos bajorai kelis šimtus metų iki Pirmojo pasaulinio karo vaidino svarbiausią vaidmenį Lietuvos politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Tai buvo mūsų tautos elitas, labiausiai išsilavinę ir didžiausią kapitalą turėję, didžiausią dalį šalies turto valdę visuomenės nariai. Bajorai ne tik darė įtaką politikos, kultūros ir civilizacijos vystymuisi, bet ir diegė tautinį savitumą tarp lietuvių ir baltarusių.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. bajorų luomo atstovų.
Žemaičių bajorų draugijos kanclerė Stasė Jokšienė, norėdama atsakyti į klausimą, kiek narių šiuo metu turi jos atstovaujama organizacija, į rankas paėmė Didžiąją Žemaičių bajorų draugijos knygą. Joje registruojami visi bajorai, užrašoma, iš kokios giminės jie kilę, kada išduotas legitimacijos, arba bajorystės pripažinimo, aktas, visa ši informacija patvirtinama atsakingų asmenų parašais.

„Dabar draugijoje yra 241 bajoras, 26 herbai iš 26 giminių. Gausiausias turbūt Lewart herbo Vaitkevičių giminė.
Gausi Bogorijos herbo Staškauskų giminė“, – sakė „Santarvės“ pašnekovė.

Veiklos daug ir įvairios

Įdomu tai, kad Žemaičių bajorų draugijos nariai yra ne tik žmonės, gyvenantys Mažeikių, Plungės, Telšių, Palangos, Šilutės, Klaipėdos miestuose bei rajonuose, bet ir, pavyzdžiui, Kaune. Kitaip tariant, tie, kurių giminių šaknys yra iš Žemaitijos, noriai stoja į Telšiuose savo būstinę turinčią Žemaičių bajorų draugiją.

„Turime relikvijas, žemaičių kalba parašytą priesaiką. Vėliavininkas turi savo aprangą. Savo susibūrimuose stengiamės kalbėti žemaitiškai. Ir draugijos aktai, kuriuos įteikiame inauguruojamiesiems, irgi parašyti žemaitiškai. Drauge važiuojame į teatrus, lankome kituose Lietuvos rajonuose gyvenančius bajorus, bendradarbiaujame su panašiomis organizacijomis. Dar puoselėjame tradiciją drauge palydėti senuosius ir pasitinkame naujuosius metus. Pavyzdžiui, pernai Naujuosius metus pasitikome dalyvaudami „Duonos kelio“ edukacijoje Urvikiuose“, – apie draugijos veiklą pasakojo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad organizacija turi savo interneto svetainę, kurioje stengiasi skelbti aktualiausią informaciją. Žemaičiai bajorai šiuo metu leidžia knygą apie žemaičius ir draugiją. Knyga bus tarsi palikimas ateinančioms kartoms. Tikimasi, kad jau spalį įvyks knygos pristatymas.

Inauguracija – svarbus renginys

Žemaitijos istorinės žemės palikuoniai jaučia pareigą, rūpestį ir atsakomybę išsaugoti savo protėvių šaknis ir pratęsti gyvą ryšį, vis atsikartojantį ir atsinaujinantį su kiek-viena karta. Todėl kartą per metus vykstantis naujų pripažintų bajorų inauguracijos renginys – svarbus įvykis.

Šių metų naujų bajorų inauguracija, į kurią susirinko apie 100 žmonių, vyko Renavo dvaro rūmuose.
Draugijos kanclerė S. Jokšienė juokėsi: „Tiek žmonių susirenkame, kad per maži Lietuvos dvarai.“
Šeštadienį buvo inauguruota 18 bajorų, jiems įteikti aktai, patvirtinantys narystę draugijoje. Be to, dar 10 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narių pageidavo gauti Žemaičių pripažinimo aktus. Jie renginyje Renave ir buvo įteikti.

„Pagrindinė draugijos narių vertybė – dvasingumas. Dėl to mums natūraliai kilo poreikis turėti dvasinį ganytoją, kad jis mūsų mintis ir darbus kreiptų gilesne dvasingumo kryptimi. Nuo šiol draugija turės kapelioną, dvasinį ganytoją – jis patvirtintas renginyje. Draugijos kapelionu tapo kanauninkas kunigas Andriejus Sabaliauskas. Tai nuostabus žmogus, vaikščiojanti enciklopedija, tikras dvasios ganytojas“, – kalbėjo „Santarvės“ pašnekovė.

Inauguracijos renginyje dalyvavo būrys garbingų svečių: LDK Atminties rūmų ir LDK Kilmingų palikuonių bendrijos, Ponų tarybos, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo Kauno bajorų, Šv. Adalberto LDK riterių ordino ir kitų organizacijų atstovai.

Priklausymą luomui tenka įrodyti

Atvejų ir situacijų, kai žmonės nutaria įrodyti savo priklausymą bajoriškam luomui ir tapti draugijos nariais, būna įvairių. Kartais į naujų bajorų inauguracijos ceremoniją jų pasveikinti atvyksta giminės. Pamatę, kas ir kaip ten vyksta, jie ir patys užsinori, kad jų bajoriškas luomas būtų patvirtintas.

Bet svarbiausias dalykas toks: žmogus „iš gatvės“, vien užsimanęs būti bajoru, savaime juo netaps. Neužtenka tik domėtis savo giminės šaknimis bei istorija. Yra net 14 punktų, kuriuos privaloma įgyvendinti, norint įgyti bajorystės pripažinimą.

Vienas svarbiausių dalykų – faktą, jog tavo giminės keturios kartos buvo bajorų luomo atstovai, tenka įrodyti dokumentais. Tam reikalinga Lietuvos istorijos archyvo išduodama pažyma. O išduodama ji tik tada, kai archyve dirbantys istorikai-genealogai atlieka genealoginį tyrimą, sudaro giminės medį. Tai vidutiniškai užtrunka apie metus ir, anot pašnekovės, kainuoja. Tada legitimacijos komisija, gavusi asmenų, manančių, kad jie yra bajorų luomo atstovai, dokumentus, peržiūri, įvertina ir priima sprendimus.
Paprasčiau yra tiems žmonėms, kurie eina jau pramintais takeliais.

„Tas, kuris jau yra pripažintas bajoru, sutinka kitam giminaičiui ar giminaitei leisti naudoti tą jau sudarytą giminės medį ir jame esančią informaciją. Tada, vadinkim, kandidatas, norintis tapti bajoru, tuos sudarytus archyvinius dokumentus, giminės medį papildo savo duomenimis. Procedūros paprastesnės ir vyksta trumpiau. Tokių pavyzdžių, kai vienas giminės atstovas pramina takus ir kitiems, tikrai turime“, – paaiškino draugijos kanclerė.

Genealogija dažną sudomina ir įtraukia

Pasak S. Jokšienės, buvimas Žemaičių bajorų draugijos nariu sujungia kelis dalykus: tai ir visuomeninė veikla, užimtumas, ir savo istorijos, savo šaknų nagrinėjimas.

„Labai įdomu žinoti, kas tu esi, iš kur esi atėjęs. O juk neatėjai iš niekur. Prieš tave buvo daug ir įvairių žmonių, turėjusių savo charakterius, užsiėmimus, savitą mąstymą. Beje, kai žmonės pradeda domėtis savo genealogija, ilgainiui dažnas tuo užsikrečia. Bet, žinoma, tam turi ateiti ir tinkamiausias laikas“, – mintimis pasidalijo „Santarvės“ pašnekovė.

Beje, vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ Panevėžyje gyvenantis bajoras Steponas Kubeckas yra įkėlęs vaizdo įrašą iš šeštadienį Renavo dvare vykusios inauguracijos šventės. Jame užfiksuotos ir draugijos vado sveikinimo žodis, ir naujos pareigybės – Žemaičių bajorų draugijos kapeliono – pristatymas, naujų pripažintų žemaičių bajorų inauguracija, ir choreografės Inos Levickienės vadovaujamos Telšių Žemaitės dramos teatro šokio studijos šokėjų pasirodymai.
Kam įdomu, tie gali šį įrašą susirasti ir pasižiūrėti.

Neringa ŠVELNIENĖ

Nuotr. Modesto NORMANTO ir iš draugijos archyvo